Ir nors šių bankų veiklos pernykščiai rezultatai Rusijoje prastesni, pelnas yra trigubai didesnis buvusį prieš Rusijos plataus masto įsiveržimą į Ukrainą.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Austrijos „Raiffeisen bank International“ – lyderis tarp Rusijoje tebeveikiančių Europos bankų. Nepaisant pažadų sumažinti ir atsisakyti veiklos Rusijoje, „Raiffeisen“ pelnas Rusijoje, anot „Financial Times“, pernai siekė 1,8 mlrd. eurų ir buvo trigubai didesnis nei iki Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje. Austrijos bankas Kremliui sumokėjo ir beveik pusę milijardo eurų mokesčių.
„Tai spragos, turi dvigubą efektą, ilgai taikomas sankcijas tampa lengviau apeiti, surandama būdų, kaip tą padaryti. Matome ES, JAV deda pastangas, spragas užkamšyti“, – teigia politologas Linas Kojala.
Rusijoje tebedirba ne tik „Raiffeisen“. „Financial times“ mini ir 2 Italijos, 2 Vokietijos, Nyderlandų ir Vengrijos bankus. Didžiausi Rusijoje likę Europos bankai praėjusiais metais sumokėjo Kremliui daugiau nei 800 mln. Eur. mokesčių, o bendras jų pelnas viršijo 3 mlrd. eurų.
Rusijoje pelnus skaičiuoja ir mokesčius moka, Anot Kyjivo ekonomikos mokyklos, ne tik Europos bankai, bet ir Jungtinių Valstijų „Citigroup“ ir „JPMorgan“. Likę Rusijoje Vakarų bankai pasinaudojo ne tik aukštesnėmis palūkanų normomis, bet ir sankcijomis Rusijos bankams, dėl kurių sumažėjo jų konkurentų, turinčių prieigą prie tarptautinių mokėjimo sistemų. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tai rodo Vakarų sankcijų skyles.
„Susižeria nemažus pelnus, nes konkurencijai sumažėjus, turi galimybe prekes ir paslaugas parduoti su didesne marža, tikėtina uždirba daugiau pinigų“, – sako A. Izgorodinas.
Vakarų bankai negali išeiti iš Rusijos
Visgi Vakarų bankai negali prieiti prie Rusijoje uždirbtų grynųjų pinigų, mat Kremlius uždraudė išsimokėti dividendus „nedraugiškų“ Vakarų šalių verslininkams iš Rusijoje esančių dukterinių įmonių.
„Reikia suprasti, kokia yra bankinė veikla. Išduoti kreditai ir priimti indėliai. Vienintelis kelias Vakarų bankams pasitraukti yra grubiuoju būdu uždaryti veiklą ir kažkaip palikti ją savieigai arba kad ją perimtų Rusijos institucijos. Sprendimas išties sunkus“, – sako finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Anot apžvalgininkų, Kremlius siekia išlaikyti šalyje bent kelis vakarietiškus bankus, per kuriuos galėtų vykdyti „Swift“ sistemoje mokėjimus.
„Parduoti verslą ten praktiškai neįmanoma. Pinigų išsivesti taip pat negalima. Klausimas, ar jie pelnu gali pasidžiaugti“, – teigia M. Dubnikovas.
„Tarptautiniai bankai yra „Swift“ tarpbankinių mokėjimų sistemoje. Sankcijos, kurios taikomos Rusijos bankams atkertant Rusijos finansų rinkas nuo vakarų, sudaro galimybes Rusijai bent iš dalies būti ir toliau tarptautinėse mokėjimų sistemose. Kremlius nenorėtų, kad bankai trauktųsi ir tai gali būti naudojama kaip spaudimo priemonė. Jei Vakarų šalys sutiks, kad reikia panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Vakarų bankuose, tada viena atsakomųjų priemonių Rusijoje gali būti nukreipta į Vakarietiškus bankus, veikiančius Rusijos sistemoje“, – sako L. Kojala.
Rusijoje tebeveikia ne tik Vakarų šalių bankai, bet ir daugybė kitų verslų. Anot Kyjivo verslo mokyklos, tarp lyderių yra Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos įmonės – tai automobilių, rūkalų, maisto, gėrimų, higienos ir farmacijos prekių, rūbų gamintojai. Dažniausi jų pasiteisinimai likti Rusijoje – kad rūpinasi savo darbuotojais, negali rasti pirkėjo, bijo nacionalizacijos ar pasitraukimas esą būtų naudingas Kremliui.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
