Dar svarbu, kad kaupimo ar investicijų grąža būtų didesnė už infliaciją arba prekių ir paslaugų kainų augimą. Priešingu atveju pinigai nuvertėja.
Paprastai kalbat, infliacijai viršijus investicijų grąžą, už atgautus pinigus bus galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų, negu buvo galima prieš juos investuojant.
Būsimi Lietuvos pensininkai viešai raminami, esą į II pakopos fondus investuojamų jų pinigų investicinė grąža viršija infliaciją, taigi investuotos lėšos nenuvertėja.
Tačiau kai kurių tarptautinių organizacijų duomenys rodo ką kita. O dalis juos analizuojančių ekonomistų sako, kad tikroji lietuviškų fondų grąža yra daug mažesnė, nei viešai skelbiama.
Lietuvos bankas netiesiogiai pripažįsta, kad taip gali būti, nes jis pats skelbia fondų grąžą neįvertindamas infliacijos.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš dalies sutinka, kad dėl aukštos infliacijos, kurį laiką fiksuotos Lietuvoje, realioji fondų grąža gali būti kukli. Tačiau ilgesniu laikotarpiu ji esą vis tiek yra teigiama.
Tikroji lietuviškų fondų grąža daug mažesnė?
Ekonomistas Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje skelbiami II pakopos pensijų fondų rezultatai nesutampa su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skelbiamais duomenimis.
Dėl to, profesorius daro prielaidą, kad Lietuvos bankas (LB) ir fondus vienijanti Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), informuodami apie pensijų fondų rezultatus, skelbia galbūt pagražintus duomenis dėl jų grąžos.
Pavyzdžiui, EBPO nurodo, kad realioji II pakopos pensijų fondų grąža (t. y. grąža įvertinus infliaciją) Lietuvoje per pastaruosius 5 metus buvo neigiama ir sudarė –0,5 proc. Tačiau tokio skaičiaus neskelbia nei LB, nei LIPFA.
„Kiek „uždirba“ jūsų pensijų fondai, kiek pasigiria ir kiek žada skaičiuoklėje? 5 proc., 10 proc.? Ne pirmi metai laukiu, kada LIPFA ar LB pareikš pretenzijas EBPO, kuris skelbia skaičiukus su nuliu prieš kablelį“, – aiškino R. Lazutka.
R. Lazutka sako negalintis įsivaizduoti, kad pagal vienodą metodiką visų šalių pensijų fondų rezultatus skaičiuojantys EBPO ekspertai klystų dėl Lietuvos.
„Man sunku patikėti, kad EBPO ko nors neišmano, juolab, kad kitų šalių grąžos irgi nėra tokios, kokiomis mus guodžia nacionalinės institucijos.
O apie jų duomenis aš negaliu turėti nuomonės, nes prie pirminių šaltinių neprieinu. Juos turi tik pensijų fondų valdytojai ir gal duomenis iš jų gaunantis LB, todėl neturiu galimybės savarankiškai suskaičiuoti“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Taigi kodėl skiriasi LB ar LIPFA ir EBPO skaičiavimai dėl II pakopos pensijų fondų grąžos Lietuvoje?
Duomenys skiriasi dėl skirtingų skaičiavimo metodų
LIPFA pabrėžia, kad norintiems suprasti šiuos skaičiavimus svarbu suvokti pagrindinius rodiklius.
Pavyzdžiui, vidinė grąžos norma (IRR) parodo, kiek per metus vidutiniškai (procentais) paauga kiekviena į pensijų fondus pervesta įmoka, atsižvelgiant į visų įmokų laiką, dydį ir visus pensijų fondų atskaitymus.
Kitaip tariant, IRR parodo, kokių pastovių indėlių palūkanų reikėtų, kad investuodamas atitinkamos datomis ir sumomis žmogus sukauptų tokią pačią sumą.
Tarkime, žmogus kas mėnesį 10 metų perveda po 100 eurų į pensijų fondą. Iš viso jis įmoka 12 tūkst. eurų. Pasibaigus šiam laikotarpiui, atskaičius visus mokesčius, jo sukaupta suma siekia, tarkime, 17 tūkst. eurų.
Tokiu atveju IRR parodo, kad šis rezultatas prilygsta 5 proc. metinėms pastovioms palūkanoms banko indėlyje – t. y., jei žmogus būtų tuos pačius 100 eurų pervedęs tomis pačiomis datomis į indėlį su 5 proc. metinėmis palūkanomis, galutinė suma būt tokia pati – 17 tūkst. eurų.
LB nurodo, kad Lietuvoje veikiančių gyvenimo ciklo fondų IRR nuo gyvavimo pradžios yra 8,66 proc.
Tuo metu vidutinė vieneto vertės grąža rodo, kiek būtų uždirbęs investuotas euras per, pavyzdžiui, penkerius metus.
Pavyzdžiui, į pensijų fondą pakliuvęs euras pakilo iki 1,47 euro, o tai atitinka 8 proc. vidutinę metinę grąžą.
Taip pat gali būti apskaičiuota ir realioji vidutinė vieneto grąža, kuri pasako, kiek grąža viršijo (arba ne) infliaciją.
Pavyzdžiui, jei tuo metu, kai vidutinė metinė grąža siekė 8 proc., infliacija buvo 6,6 proc., tai realioji vidutinė vieneto grąža buvo 1,4 proc.
EBPO duomenimis, grąža įvertinus infliaciją Lietuvoje per pastaruosius 5 metus buvo neigiama ir sudarė –0,5 proc. Tai reiškia, kad prieš 5 metus investuotas euras šiandien yra vertas 0,995 euro.
Duomenys yra nepalyginami
LB paaiškino, kad skirtumai skaičiavimuose atsiranda dėl skirtingos metodologijos ir skirtingo rodiklių tikslo. Iš esmės LB skaičiuoja anksčiau minėtą IRR bei investicinę grąžą, o EBPO realiąją vidutinę metinę grąžą.
„EBPO skelbia realiąją geometrinę vidutinę metinę investicijų grąžą, apskaičiuotą taikant supaprastintą metodą (investicinės pajamos / vidutinis turtas) ir pakoreguotą pagal infliaciją, siekiant tarptautinio palyginamumo.
Tuo metu Lietuvos bankas taiko detalesnius, kasdieniais vieneto vertės duomenimis pagrįstus skaičiavimus ir atskirai skelbia investicinę grąžą bei vidinę grąžos normą, todėl šie rodikliai nėra tiesiogiai palyginami“, – paaiškino bankas.
LB pridėjo, kad abiejų institucijų skaičiavimai yra teisingi, tačiau pritaikyti skirtingam lyginimui. Tarpusavyje, anot LB, jų palyginti neįmanoma, nes skiriasi ne tik skaičiavimų metodika, bet ir laikotarpiai.
Pavyzdžiui, LB skaičiuoja rodiklius nuo fondų gyvavimo pradžios, tuo metu EBPO – 5 ar 10 metų laikotarpiui.
Visgi bankas patvirtino skelbiantis nominaliąsias pensijų fondų grąžas, t. y. neįvertinus infliacijos poveikio.
Investicinė grąža apskaičiuojama pagal pensijų fondo vieneto vertės pokytį per atitinkamą laikotarpį. Tai reiškia, kad vertinama, kiek per laikotarpį padidėjo (ar sumažėjo) vieno pensijų fondo vieneto vertė, nepriklausomai nuo to, kada ir kokio dydžio įmokos buvo mokamos.
„Kitaip tariant, Lietuvos banko skelbiama grąža parodo bendrą pensijų fondo investicinį rezultatą – kiek per laikotarpį nominaliai pasikeitė pensijų fondo vieneto vertė, o ne tai, kiek papildomai lėšų į fondą buvo pervesta ar kokią realią (infliaciją įvertinančią) grąžą patyrė konkretus dalyvis“, – nurodė bankas.
Pagal naujausius duomenis, II pakopos visų pensijų fondų nominaliosios investicinės grąžos svertinis vidurkis sudaro 6,14 proc. per metus.
Bankas paaiškino, kad skaičiuoja ir skelbia vidinę IRR – tiek gyvenimo ciklo fondams, tiek iki 2019 m. veikusiems fondams. Tačiau ši grąža skaičiuojama nuo konkretaus pensijų fondo veiklos pradžios, o ne standartiniams 5 ar 10 metų laikotarpiams.
LB nurodo, kad Lietuvoje veikiančių gyvenimo ciklo fondų IRR nuo jų gyvavimo pradžios yra 8,66 proc.
Kaip skaičiuoja EBPO?
Tuo metu EBPO atlikdama skaičiavimus įvertina ir infliacijos poveikį. T. y., kiek per tą laikotarpį nuvertėjo pinigai. Kitaip tariant, jie skelbia realiąją geometrinę vidutinę metinę grąžą, o ne individualių investuotojų faktinę grąžą.
„Reali grąža – tai grąža po infliacijos. Visgi skirtingose šalyse infliacija skiriasi, tad, norint parodyti realų kiekvieno asmens prieaugį po infliacijos, EBPO šį rodiklį išminusuoja, norėdama tiksliau palyginti rezultatus tarp šalių.
Kadangi Lietuvos vartotojai lygina grąžas su kitais taupymo ir investavimo produktais, nebūtų prasminga vienų produktų grąžas atvaizduoti po infliacijos, kitų produktų – prieš ją. Tai galėtų iškreipti vaizdą“, – nurodė LB.
LB paaiškino, kad EBPO pirmiausia apskaičiuoja nominaliąją investicijų grąžą, t. y. grynųjų investicinių pajamų ir vidutinio metų turto santykį.
Vėliau realioji grąža gaunama nominaliąją grąžą pakoregavus pagal infliaciją.
Kaip pažymi pati EBPO, nacionalinės institucijos gali skelbti kitokius metinės grąžos įverčius dėl skirtingos metodologijos ar apimties.
„Lietuvos banko taikoma metodika yra detalesnė – investicinė grąža skaičiuojama pagal kasdienius pensijų fondų vieneto vertės duomenis, o ne metines agreguotas turto ir pajamų reikšmes.
Dėl šių priežasčių EBPO skelbiami realiosios vidutinės metinės investicijų grąžos rodikliai yra metodologiškai skirtingi ir paprastai mažesni nei Lietuvos banko apskaičiuojami rodikliai, todėl šie duomenys nėra tiesiogiai palyginami“, – įvardijo LB.
Atliekant skaičiavimus svarbus visas kontekstas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad vertinant bet kuriuos duomenis yra svarbus visas kontekstas.
„Visų pirma, EBPO pabrėžia, kad 2024 m. Lietuvos pensijų fondai buvo tarp nedaugelio šalių, kurie uždirbo virš 10 proc. vidutinę metinę grąžą, pvz., Danijos pensijų fondai 2024 m. uždirbo 6,6 proc. vidutinę grąžą (nominali grąža – 6,6 proc., reali – 4,6 ), Vokietijos – 3,6 proc. (nominali – 3,6, reali – 0,9 ), Nyderlandų – 8,1 (nominali – 8,1, reali – 3,8 ), Švedijos – 6,6 proc. (nominali – 6,6, reali – 5,7).
Pagal EBPO skaičiavimus, Lietuvos pensijų fondų uždirbta nominali grąža 2024 m. sudarė 13,1 proc. o reali – 10,8 proc.“, – nurodė SADM.
Visgi lyginant ilgalaikius duomenis vaizdas – visiškai kitoks. Tačiau ministerija pažymėjo, kad kalbant apie ilgesnio laikotarpio rezultatus svarbu pažymėti, kad 2021–2023 metais Lietuva patyrė vieną didžiausių Europos Sąjungoje infliacijos šuolių.
„Dėl to reali grąža net ir esant teigiamiems investiciniams rezultatams buvo reikšmingai sumažinta“, – paaiškino SADM.
Ministerijai paantrino ir LB, kuris pažymėjo, kad minimalus arba neigiamas realiosios grąžos įvertinimas didžiąja dalimi atspindi ypač aukštos infliacijos laikotarpį, su kuriuo pastaraisiais metais susidūrė Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą.
„2021–2023 m. Lietuva patyrė išskirtinai spartų vartotojų kainų augimą, kuris buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Šį infliacijos šuolį lėmė keli tarpusavyje susiję veiksniai: energijos ir žaliavų kainų šokas, tiekimo grandinių sutrikimai po COVID-19 pandemijos, taip pat Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis energetikos rinkoms.
Dėl šių priežasčių realioji investicijų grąža, skaičiuojama atėmus infliaciją, buvo reikšmingai sumažinta net ir esant teigiamiems nominaliems investiciniams rezultatams“, – paaiškino bankas.
Anot jo, svarbu pažymėti, kad šis laikotarpis buvo neįprastas ir laikinas, o ne struktūrinė Lietuvos pensijų fondų investavimo problema.
„Ilgesniu laikotarpiu, infliacijai normalizuojantis, realiosios grąžos rodikliai tampa stabilesni ir labiau atspindintys ilgalaikį investicijų potencialą.
Todėl EBPO pateikiami minimalūs realiosios grąžos rodikliai turėtų būti vertinami kaip konkretaus makroekonominio laikotarpio rezultatas“, – nurodė LB.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
