Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 38,04 eurų už MWh ir buvo 66 proc. didesnė nei 2021-2022 m. sezonu metu. Tačiau vidutinė šilumos kaina per metus padidėjo tik 16 proc. – nuo 7,45 ct už kWh iki 8,68 ct už kWh.
Nurodoma, kad praėjusio šildymo sezono pradžia pasižymėjo niūriomis nuotaikomis rinkoje: dėl karo Ukrainoje smarkiai brango žaliavos ir energetiniai resursai – gamtinės dujos ir biokuras. Biokuro kainos šuolį prieš sezoną lėmė ir baltarusiško biokuro importo draudimas – tuo metu kilo rimtų abejonių, ar vietiniai gamintojai galės aprūpinti rinką biokuru įsigaliojus sankcijoms importui.
„Gyvenome įtemptoje emocinėje aplinkoje, kai dėl rinkoje vyravusio neapibrėžtumo rinkos dalyviai vengė sudaryti ilgalaikius sandorius. Trumpalaikių biokuro sandorių kainos pikas buvo pasiektas dar neprasidėjus šildymo sezonui – tai gerai iliustruoja buvusią įtampą biokuro rinkoje.
Tačiau įsibėgėjus sezonui situacija iš esmės pasikeitė – emocinė įtampa rinkoje nuslūgo, o dėl išaugusių vietinių gamybos pajėgumų rinkoje susiformavo biokuro perteklius. Beje, praėjusi žiema buvo viena šilčiausių istorijoje – dėl šiltų orų biokuro buvo suvartota mažiau, krito ir kainos biržoje“, – teigė „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas Vaidas Jonutis.
„Baltpool“ duomenimis, prieš 2023-2024 m. šildymo sezoną Lietuvoje jau pradėjo formuotis kiek mažesnė nei šiemet (32 eurų už MWh) vidutinė biokuro kaina. Tokią kainos prognozę signalizuoja ir žaliavinės medienos kainos Valstybinės miškų urėdijos aukcione.
Pasak „Baltpool“ atstovo, jau eilę metų pastebima tendencija, jog malkinės medienos kainos gana tiksliai koreliuoja su ilgalaikių biokuro sandorių, sudaromų vasaros pradžioje, kainomis.
„Palyginus su 2021-2022 m. sezonu, praėjusį sezoną Latvijoje biokuras brango 52 proc. (iki 38,07 EUR už MWh), o Estijoje 25 proc. (iki 26,04 EUR už MWh). Pasak Vaido Jonučio, kaimyninėse Baltijos šalyse vyravo panašios tendencijos, kaip ir Lietuvoje – prieš šildymo sezono pradžią biokuro kainos pasiekė aukščiausią tašką, tačiau vėliau jos nuosekliai mažėjo. Dėl baltarusiško importo draudimo Latvijoje buvo fiksuotas biokuro kainos šuolis, kai Estijoje, kurioje vyravo vietinė žaliava, kainos augo ne taip sparčiai“, – rašoma pranešime.
