Skaičiuojama, jei konfliktas truktų 12 mėnesių – metinė infliacija šalyje galėtų perkopti 10 procentų. Prastų žinių gali sulaukti ir būsto paskolų turėtojai, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) nuspręstų kelti bazines palūkanų normas.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vairuotojai pratinasi prie aukštų kainų degalinių švieslentėse. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, prieš mėnesį, vasario 23 d., dyzelino litras šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,62 euro, o kovo 16 d. vidutinė kaina siekė beveik 2 eurus.
Kuo ilgiau tęsis Hormūzo sąsiaurio blokada, tuo labiau augs degalų kaina. O kartu su naftos produktais brangs ir prekės, paslaugos.
„Pirmas kandidatas yra maisto prekės, nes Persijos įlankos šalys yra taip pat labai didelės gamintojos ir eksportuotojos trąšų. Jau su nerimu žiūrima į kitą sezoną, nes pabrangus trąšoms, atsiradus jų trūkumui, galime sulaukti didelio šoktelėjimo maisto kainų“, – komentuoja „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Matome, brangesnės trąšos, brangesnės maistinės žaliavos, brangesnės gamtinės dujos. Visa tai gali pradėti kelti ir maisto produktų kainas“, – prideda „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Blogiausiu atveju infliacija gali siekti 10 procentų
Jau dabar dalis ekonomistų prognozuoja, kad šiemet metinė prekių ir paslaugų infliacija Lietuvoje bus itin aukšta, galbūt net viršys 5 procentus. Dėl greitesnio kainų augimo ECB metų gale gali kilstelti bazines palūkanų normas.
„Jeigu mes pažiūrėsime ateities EURIBOR sandorius, tai šių metų pabaigai jau dabar yra užkilę iki 2,5 procento. Dar prieš kelias savaites buvo lūkestis, kad EURIBOR išliks apie 2 procentus. <...> Kitiems metams galime turėti ir vangesnį ekonomikos augimą. Kortų namelis gali pradėti griūti, domino efektas prasidėti“, – sako Ž. Mauricas.
Blogiausios ekonominės prognozės pradėtų pildytis tik tuo atveju, jei Hormūzo sąsiaurio blokada užsitęstų iki vasaros.
„Jeigu konfliktas tęsis ir vasarą, tada mes matysime antrinius, tretinius efektus. Jau sniego gniūžtė pajudės nuo kalno ir ji tik didės. Jau jos nebesustabdysi“, – prideda „Luminor“ ekonomistas.
Dalis ekonomistų prognozuoja, kad karui Irane užsitęsus 12 mėnesių, metinė infliacija galėtų viršyti ir 10 procentų.
Gali daugėti bankroto atvejų ir augti bedarbių skaičius
Verslas mano, kad krizei užsitęsus Europa elgtųsi taip pat, kaip elgėsi COVID-19 pandemijos metu.
„Jeigu eisime tuo pačiu scenarijumi, kuris buvo numatytas žiūrint į COVID-19, pinigų įliejimas. <...> Galbūt negražu sakyti, bet galbūt infliacija yra geriau negu stagfliacija ar darbuotojų atleidimai, įmonių užsidarymai, kas akivaizdu bus, jeigu tu negalėsi to dalyko daryti. Bankrotų skaičius augs ir tada valstybei reikės išlaikyti ne tik atleistus darbuotojus, bet atstatyti tą bus labai sunku“, – teigia pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Dėl pagreitėjusios prekių ir paslaugų infliacijos gali sustoti ir realus atlyginimų augimas. Ekonomistai viliasi, kad karas Irane baigsis tuomet, kai Jungtinėse Valstijose smarkiai įsibėgės prekių ir paslaugų kainų augimas.
„Kovą, balandį konfliktas gali tęstis, o po to, augant infliacijai Amerikoje, Amerikos administracija pradės ieškoti kažkokių derybų variantų ir išėjimo iš konflikto, bet tikėtina, kad po to dar mėnesį–du laivų judėjimas Hormūze bus apribotas“, – komentuoja „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tam, kad situacija pasaulyje taptų stabilesnė, į Hormūzo sąsiaurį turi sugrįžti įprastas laivų eismas. Pavyzdžiui, vasario 15 d. į sąsiaurį atvyko 87 komerciniai laivai, kurių daugumą sudarė tanklaiviai. Po mėnesio, kovo 15 d., tokių atvykimų buvo vos 9.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
