Lietuvos Respublikos Seimas galiausiai priėmė Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimus (Paskelbta: TAR, 2014-10-30, Nr. 15177), pagal kuriuos saugos tarnybos galės asmens ir turto saugą vykdyti ir per apsaugos darbuotojus stažuotojus. Įstatymo pakeitimu įteisintas apsaugos darbuotojo stažuotojo statusas, leisiantis darbdaviui priimti asmenį į apsaugos darbuotojo stažuotojo pareigas iki kompetentinga institucija jam išduos (ar atsisakys išduoti) apsaugos darbuotojo pažymėjimą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką asmens ir turto saugą gali vykdyti tik tie darbuotojai, kurie yra išlaikę apsaugos darbuotojo egzaminą ir gavę apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Tačiau, įstatyme nustatyta, kad toks pažymėjimas išduodamas asmeniui jau priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, o apsaugos darbuotojo pažymėjimus teritorinės policijos įstaigos išduoda per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Susidaro absurdiška situacija, kai darbdavys priima asmenį į darbą, tačiau negali leisti jam dirbti darbą, kuriam priimtas, neaiškus tokio asmens teisiniais statusas. Be to, darbdaviui tenka mokėti tokiam darbuotojui darbo užmokestį, mokesčius valstybei, nors realiai pridėtinės vertės toks asmuo nekuria.
Naujai įsigaliosianti tvarka leis saugos tarnyboms priimti į apsaugos darbuotojo stažuotojo pareigas asmenį, kuris bus pateikęs prašymą teritorinei policijos įstaigai dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo. Apsaugos darbuotoju stažuotoju galės būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės arba EEE susitarimo dalyvės, pilietis, sulaukęs 18 metų. Apsaugos darbuotoju stažuotoju asmuo gali dirbti iki tol, kol jam bus išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Įstatymo pakeitime nurodoma, kad Apsaugos darbuotojas stažuotojas gali pradėti dirbti tik turėdamas darbo pažymėjimą. Vykdant asmens ir turto saugą, privaloma šį pažymėjimą nešiotis. Pažymėtina, kad apsaugos darbuotojas stažuotojas, lyginant su apsaugos darbuotojo statusą turinčiu asmeniu, turės ribotas teises. Stažuotojas negalės vykdyti ginkluotos asmens ir turto saugos.
Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įpareigota iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti reikiamus teisės aktus.
Komentaras
Sudarant verslo sandorius, ir apsirašant sąlygas, kada sandorio šalis gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą, gan įprasta, kad į sutarties tekstą šalys perkelia Civilinio kodekso nuostatą, reglamentuojančią nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę. Pagal ją - šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Be to, derantis dėl sutarties teksto, neretai viena iš šalių greta minėtos nuostatos pasiūlo įtraukti ir papildomą sąlygą, kad tokios nenugalimos jėgos aplinkybės bus patvirtinamos Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma. Pastebėtina, kad tokias pažymas tokio pobūdžio institucijos išduoda. Tai galėtų būti tiek Lietuvos, tiek bet kurios kitos valstybės, pvz. Rusijos Federacijos, analogiškos organizacijos išduota pažyma (sertifikatas), jei sutartiniai santykiai siejasi ir su šia valstybe.
Tokios papildomos nuostatos įtraukimas į sutartį, dažnai grindžiamas manymu, jog, sutarties neįvykdymo atveju, tokios pažymos turėjimas atleis šalį nuo civilinės atsakomybės, t.y. jai nekils pareiga atsakyti už sutarties neįvykdymą.
Vis dėlto, rekomenduotina aklai tuo nepasikliauti. Nes vien tik Prekybos ir pramonės rūmų išduotos pažymos, patvirtinančios nenugalimos aplinkybės (force majeure) egzistavimą, nepakanka, kad sutartį pažeidusiai šaliai nebūtų taikoma civilinė atsakomybė.
Šią taisyklę dar kartą pakartojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nesenoje praktikoje (2015-02-04), pažymėdamas, kad - „Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma, kaip tokia, materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas.“. Tai reiškia, kad nepaisant, jog tokią pažymą šalis ir pateiktų, vis tik įrodyti aplinkybes, kad ji negalėjo įvykdyti savo sutartinių prievolių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kurių negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu, išlieka.
Dar vienas svarbus aspektas, kurį rekomenduotina įsidėmėti, - kad minėtų institucijų išduotos pažymos nelaikytinos oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (prima facie). Vis dėlto, nežinia dėl kokių priežasčių, minėtas pažymas išduodančios institucijos, pvz. Vilniaus prekybos ir pramonės amatų rūmai, skelbia priešingai , nei ne kartą yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sudarant verslo sandorius, rekomenduotina atidžiai vertinti pasiūlymus, įtraukti į sutartį nuostatą dėl Prekybos ir pramonės rūmų išduotų pažymų apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą ir nesusikurti nepagrįstų lūkesčių, kad jų turėjimas konkrečiu atveju, bus pakankamas išvengti atsakomybės, neįvykdžius sutarties.
Inga Klimašauskienė, 2015-02-07