„Valstiečių laikraščio“ atliktas eksperimentas parodė, kad prekybininkai milžiniškas nuolaidas taiko savo sąžinei, bet ne prekėms. Toks požiūris į vartotoją, pasak specialistų, anksčiau ar vėliau sugrįžta bumerangu.
Skrajučių eksperimentas
Vaistinių ir langų gamintojų reklamos, prekybos centrų vilionės – tikriausiai dauguma gyventojų patyrė, kaip kartais užkemšamos pašto dėžutės įvairių nuolaidų ir akcijų skrajutėmis. Tačiau ar iš tikrųjų vartotojui siūlomos pigesnės prekės ir paslaugos? O gal verslininkai tiesiog įtraukia žmones į nesąžiningą kainų viliotinį? „Valstiečių laikraštis“ atliko eksperimentą ir beveik 10 mėnesių kaupė danų „Jysk“ bei vokiečių „Thomas Philipps“ mažmeninės prekybos tinklų skrajutes. Pasirodė, kad dalis prekių akcijų metu stebuklingai pabrango, o atpigintų prekių senosios kainos nė su žiburiu nesurasi. Štai rugsėjo pradžioje vaikišką baldų komplektą „Lavia“ prekybos tinklas „Jysk“ įvertino 999 Lt (nurodyta ankstesnė nubraukta kaina buvo 1 499 Lt). „Prekių kiekis ribotas!“ – skelbė „Jysk“. Tačiau ši nuolaida galiojo ir anksčiau, ir net šių metų lapkritį. Prekei neva taikoma nuolaida, bet baldas anksčiau nekainavo brangiau.
Daugėja kuriozų?
„Jysk“ netrūko ir daugiau kuriozų. Antai baldų komplektas „Nika“ liepos pradžioje kainavo 899,99 Lt (nubraukta kaina – 1 299 Lt). Tačiau jau po mėnesio „Nika“ stebuklingai pabrango iki 1 299 Lt, o šalia šios kainos buvo parašyta ir nubraukta 1 799 Lt. Panašių atvejų „Jysk“ nemažai, ypač kalbant apie buvusias prekių kainas, kurių ankstesniais dydžiais galima suabejoti. Pavyzdžiui, liepą „Jysk“ skelbė, esą moteriškos šlepetės kainuoja 16,99 Lt, o pritaikius 41 proc. nuolaidą kaina siekė 9,99 Lt. Nieko keisto, kad šios šlepetės lapkritį yra parduodamos po 9,99 Lt, tačiau buvusioji kaina kažkodėl padidėjo iki 17,99 Lt. „Jysk“ tinklo atstovai „Valstiečių laikraščiui“ neatsakė į nusiųstus klausimus.
„Visas prekes su nurodytomis kainomis gauname iš Rygos“, – sakė „Jysk“ personalo skyriaus darbuotojai. Į klausimus iš dalies atsako įrašas skrajutėje mažomis raidelėmis: „Atsiprašome, jei JYSK skelbiami prekių pavadinimai ir kainos neatitinka parduotuvėse esančios informacijos. Tikslesnę informaciją galite gauti JYSK parduotuvėje.“ Kadangi „Th omas Philipps“ atstovai kainomis skrajutėse manipuliuoja atsargiau, jiems priekaištų beveik neturėjome. Konkurencijos taryba vien 2010 m. ištyrė 16 atvejų, susijusių su klaidinančios ir neleidžiamos reklamos skleidimu.
Už įvairius Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų pažeidimus įmonėms skirta beveik 350 tūkst. Lt baudų. „Bet nemažą poveikį daro nustatytų pažeidimų paskelbimas viešai, nes išgirdę apie sankcijas, vartotojai atidžiau ir kritiškiau vertina rek lamą“, – sakė Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė. Ji priminė 2009 m. atvejį, kai vartotoja nurodė, kad parduotuvėje „Step top“ pastebėjo batus, kainuojančius 599,99 Lt, kurių kaina vėliau buvo sumažinta iki 399,99 Lt.
„Vartotoja mobiliuoju telefonu gavo trumpąją žinutę, esą turintiems parduotuvės Privilegijos korteles savaitgalį bus taikoma „papildoma 20 proc. nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos“, – pasakojo P.Kvietkauskienė. – Pirkėja nuvyko į parduotuvę įsigyti anksčiau nusižiūrėtų batų, tačiau jų akcijos kaina nuo 399,99 Lt jau buvo padidinta iki 459,99 Lt ir 20 proc. nuolaida buvo apskaičiuota nuo padidintos batų kainos.“ Konkurencijos taryba bendrovei skyrė 6 tūkst. Lt baudą.
Konkurencijos taryba susipažino su pirmine „Valstiečių laikraščio“ informacija apie „Jysk“ kainų pokyčius. „Tarybos specialistai teigia, kad preliminariai galima būtų įtarti, jog tokiais veiksmais galėtų būti pažeisti kai kurių įstatymų reikalavimai. Taryba šiuos atvejus ištirs“, – sakė P.Kvietkauskienė. Kalbėdamas apie prekybininkų gudravimus nuolaidomis ir akcijomis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikino ne kartą tai pastebėjęs. Dar 2006 m. jis Seime įregistravo Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisas, kurias priėmus prekybos tinklai negalėtų nesąžiningai vilioti pirkėjų. „Pataisos būtų įpareigojusios verslininkus etiketėje skelbti, kad dabartinė prekės kaina yra mažesnė nei buvusi iki tol, o šalia buvusios kainos būtų nurodomas ir terminas, kiek ji galiojo. Gaila, kad pataisos Seime buvo numarintos“, – kalbėjo E.Masiulis.
Daug išbandymų
Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas teigė, kad prekybos tinklai naudojasi tuo, jog valstybė įstatymais nenustatė nuolaidų, akcijų ir išpardavimų taisyklių, kurių laikytis būtų buvę privalu. Pasak jo, Trišalės tarybos Vartotojų teisių stebėsenos komitete jau buvo svarstyta, kaip prekybininkai organizuoja akcijas, ir netrukus bus sudaryta darbo grupė, kuri teiks siūlymus teisės aktams parengti, kad „išpardavimai ir akcijos būtų organizuojamos sąžiningai“.
„Pirkėjas turi žinoti, kiek prekybininkas įsipareigoja parduoti prekių ir kuriomis dienomis nuolaidos galioja, – sakė P.Mereckas. – Juk dažnai būna, kad ateini įsigyti prekės su nuolaida, bet pardavėjas atsiprašo, esą prekės jau išpirktos. Žmogus taip įviliojamas į parduotuvę ir greičiausiai pirks ką nors kitką, bet be jokių nuolaidų.“ Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artėjant Kalėdoms pirkėjai turėtų būti itin atidūs ir kritiškai žiūrėti į reklamą, nes dažnai palubėje iškabinti plakatai, skelbiantys 80 proc. nuolaidas, nebūtinai reikš tiesą. Tad kada akcijos ir nuolaidos yra ne iš piršto laužtos? Kainodaros specialistai sako, kad nuolaidomis dažniausiai galima tikėti tada, kai prekybininkai skelbia sezoninius išpardavimus, siekdami ištuštinti sandėlius naujojo sezono prekėms.
Susigrąžinti supykusius vartotojus bus sunku
Žilvinas Šilėnas, ekspertas
Nesinorėtų manyti, kad tokie įvykiai yra sąmoningi ir skirti apgauti vartotoją. Prekybos ženklas ir vartotojų pasitikėjimas yra vienintelis pranašumas prieš konkurentus. Jei kurie nors pardavėjai tai daro sąmoningai, jie kerta šaką, ant kurios sėdi. Supykusius vartotojus susigrąžinti bus sunku. Tikrinimas, ar skelbiama reklama yra tiksli, pareikalautų lėšų. Jau ir dabar, jei vartotojas mano, kad reklama yra klaidinanti, jis gali pranešti Konkurencijos tarybai.
Nereikia pamiršti, kad nuolaidos yra tik priemonė skatinti pardavimą. Sutaupymas daugeliu atvejų yra tik iliuzija. Tarkime, etiketėje parašyta, kad prekė kainavo 150 Lt, bet akcijos metu žmogus ją nusiperka už 100 Lt. Kiek sutaupė pirkėjas? Nesutaupė nieko, tik išleido 100 Lt. Kitaip tariant, jei prekė perkama tik todėl, kad ji parduodama su nuolaida, tai jokio sutaupymo čia nėra, tik išlaidos. Perkant prekę reikėtų žiūrėti ne į tai, kiek sutaupoma, o į tai, kiek sumokama. Žiūrint plačiau, reikia skirti kainą ir vertę. Kaina – tai kas parašyta prekės etiketėje. Vertė – tai, kiek mes prekę vertiname. Vien tai, kad anksčiau prekės etiketėje buvo parašyta 150 Lt, dar nereiškia, kad prekė ir yra tiksliai tiek verta. Todėl ir kainos pakeitimas nuo 150 iki 100 Lt nereiškia, kad sutaupyta 50 Lt.
