Dėl besniegės žiemos ir ilgai trukusių šalčių dalyje Lietuvos smarkiai nukentėjo žieminių augalų pasėliai. Informaciją apie Lietuvoje tvyrojusius šalčius patvirtino ir ES Jungtinio tyrimo centro atlikta analizė. Šalyje iššalo apie 40 proc. žieminių kviečių ir beveik 50 proc. žieminių rapsų pasėlių plotų. Meteorologinės sąlygos buvo ypač pražūtingos rapsams – kai kur jie iššalo visi.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad išlaidos pasėliams atsėti yra daug didesnės nei įprastai sėjai. Iššalusius plotus augintojai šiuo metu užsėja vasariniais pasėliais, o tai reikalauja papildomų lėšų žemės įdirbimui, sėklai, tręšimui ir kitoms agrotechninėms priemonėms.
Pavasaris taip pat nelepino Lietuvos žemdirbių. Gegužės pradžioje šalnos daugelyje šalies regionų žydinčiuose verslinių kaulavaisių soduose iššaldė 50–70 proc., o kai kuriuose soduose ir uogynuose net 90 proc. žiedų. Likusi dalis žiedų taip pat gali būti pažeista ir iš jų neužaugs visaverčiai vaisiai bei uogos.
„Įvertinę ribotas nacionalinio finansavimo galimybes, tiesioginių išmokų avansų mokėjimų paankstinimą matome kaip vieną iš priemonių, padėsiančių nukentėjusiems ūkininkams sušvelninti nepalankią situaciją, susidariusią dėl patirtų finansinių nuostolių ir papildomų išlaidų“, – rašo ministras V. Jukna, prašydamas Europos Komisijos įvertinti Lietuvoje susiklosčiusią specifinę situaciją.
Primename, kad ES šalių ūkininkams 50 proc. dydžio tiesioginių išmokų avansus už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paprastai pradedama mokėti ne anksčiau kaip spalio 16 d.
