Apie paramos pokyčius, atsiskaitymo sistemą gaminantiems vartotojams ir galimus pokyčius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Įžangoje užsiminiau apie paramą saulės elektrinėms ir kaupikliams. Skaičiuojama, kad dabar ji sumažėjusi keturis kartus. Iš esmės, kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
Na, skambios antraštės yra apie keturis kartus mažesnę paramą. Reikėtų pastebėti, kad iš esmės 2026 metams skiriame tiek finansinių išteklių, kiek yra įmanoma. Praktškai visa europinė parama, kuri yra likusi iš šio laikotarpio, skiriama saulės elektrinėms ir kaupikliams. Kalbu būtent apie fizinius asmenis, apie gyventojus.
Lyginant su 2025 metais, ji gali atrodyti gerokai mažesnė, tačiau reikia pastebėti, kad būtent 2025 metais skyrėme visas RRF lėšas, nes šis planas turi būti pabaigtas įgyvendinti 2026 metais iki metų vidurio. Dėl to finansavimo šaltinių prasme ten buvo skiriamas didžiausias dėmesys.
2026 metais skiriame tiek, kiek įmanoma, iš visų šaltinių surinkę. Be abejo, vertinsime situaciją ir toliau, galbūt atsiras papildomų finansavimo galimybių.
2026 metais planuojame skirti apie 16 mln. eurų saulės elektrinėms gyventojams ir 8 mln. eurų kaupikliams. Tai yra 4 mln. eurų atskirai kaupikliams ir dar 4 mln. eurų būtų skiriami integruotoms sistemoms, kai statoma saulės elektrinė kartu su kaupimo sistema.
Būtent tais atvejais, kai gyventojai negauna ESO sąlygų. Tai yra pakankamai dažnas atvejis. Dėl to sukūrėme atskirą paramos priemonę, kuri yra pakankamai dosni.
Svarbiausia žinutė yra tokia, kad tie, kurie statėsi saulės elektrines jau pasibaigus 2025 metų finansavimui, tikrai turės galimybę tokią kompensaciją toliau gauti. Mūsų tikslas, kad visi, kurie ją pasistatė, pilnai gautų paramą.
Jeigu nemažintume finansavimo proporcijos, tokiu atveju vieni būtų laimingesni, nes būtų gavę paramą, o kiti turėtų laukti kelerius metus. Manome, kad tai nebūtų teisingas principas. Dėl to šiek tiek sumažinome paramos intensyvumą.
Ką tai reiškia praktiškai? Reikia vertinti saulės elektrinės atsiperkamumą – per kokį laikotarpį ji atsiperka. Skaičiuojant 7 kW saulės elektrinę, kuri yra dažniausias standartinis dydis, kurį gyventojai įsirengia ant savo namų stogų, parama sumažėja tik 600 eurų – nuo 1800 iki 1200 eurų.
Atsipirkimo laikotarpis pailgėja maždaug šešiais–aštuoniais mėnesiais. Tai tikrai nėra tokia jau neigiama žinia, ir mūsų tikslas, kaip ir minėjau, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti parama.
Viešojoje erdvėje buvo diskutuojama, ar iš tiesų sąžininga keisti tas sąlygas tiems asmenims, kurie jau pasiskaičiavo ir įsirengė tiek kaupiklius, tiek saulės elektrines. Ar šiuo atveju nematoma keisti tvarkos?
Reikėtų pastebėti, kad pačios paramos intensyvumas keičiamas jau ne pirmą kartą. 2023–2024 metais parama taip pat buvo mažinama. Prieš tai ji siekė 323 eurus už vieną įrengtosios galios kilovatą, vėliau buvo sumažinta iki 255 eurų, dabar mažinama iki 170 eurų.
Tai yra nuoseklus kelias, kas yra pakankamai logiška, atsižvelgiant į labai svarbų faktorių – saulės elektrinių kainą.
Jeigu vertintume prieš ketverius ar penkerius metus, vieno kilovato įrengimas kainuodavo apie 1000 eurų ar net daugiau. Šiandien gyventojai gali įsirengti už maždaug dvigubai mažesnę kainą.
Kaip ir minėjau, mūsų tikslas, kad visi, kurie įsirengė elektrines, galėtų pasinaudoti parama ir ją gautų.
Taip, ji bus šiek tiek mažesnė, bet turime suderinti ne tik teisėtų lūkesčių klausimą, bet ir galimybę parama pasinaudoti visiems, kurie įsirengė saulės elektrines.
Kita kiek karštesnė diskusija susijusi su gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdu. Šiuo metu vadovaujamės vadinamąja „net metering“ apskaitos sistema. Tačiau rinkos ekspertai kalba apie „net billing“ sistemą, kai atsiskaitoma pagal rinkos kainą, o ne kilovatvalandėmis. Ar matote galimybę ateityje keisti apskaitos sistemą?
Tikrai ne. Manome, kad Lietuvos gyventojai ir verslas, kurie investavo į saulės elektrines, savo lūkesčius skaičiavo būtent pagal „net metering“ sistemą.
Jos esmė – elektros energijos pasaugojimas tinkle kilovatvalandėmis. Tai yra, kiek pasigamini elektros energijos, tiek vėliau gali susigrąžinti. Toks principas turi išlikti. Jis taip pat yra įtvirtintas mūsų Vyriausybės programoje.
Todėl bet kokie pakeitimai orientuoti ne į sistemos keitimą, o į tai, kad ji galėtų veikti efektyviau ir būtų teisingiau subalansuoti visų vartotojų, gaminančių vartotojų ir tiekėjų interesai.
Seimui esame pateikę įstatymo projektą ir tikimės, kad jam bus pritarta. Tokiu atveju būtų subalansuoti šie santykiai, tačiau galėtume išlaikyti „net metering“ sistemą.
Tai vienas svarbiausių principų, kurio siekiame. Lietuvoje jau turime daugiau nei 172 tūkst. gaminančių vartotojų, ir kadangi jie skaičiavo atsiperkamumą pagal „net metering“ sistemą, ji turėtų likti.
Kiek anksčiau buvo diskutuota ir su elektros tiekėjais. Ar jų pastabos buvo išgirstos?
Taip. Praėjusių metų lapkritį pateiktame įstatymo projekte Seimui bandėme rasti kompromisinį variantą.
Tikslas – iš dalies kompensuoti tiekėjų patiriamus nuostolius ir kartu užtikrinti tvarų šios sistemos veikimą. Kalbama apie labai nedidelį papildomą mokestį – apie pusę cento ar maždaug 0,8 cento už kilovatvalandę.
Toks mokestis leistų užtikrinti tvarų sistemos egzistavimą ir kartu išvengti situacijos, kai tiekėjai didina abonementinius mokesčius. Šiuo metu tai yra vienas iš būdų, kaip tiekėjai bando šiuos nuostolius perkelti kitiems vartotojams.
Manome, kad nėra teisinga, kai gaminančių vartotojų nuostoliai perkeliami kitiems elektros energijos vartotojams. Todėl šie pasiūlymai orientuoti į tai, kaip modelį subalansuoti.
Kokia situacija šiuo metu dėl paramos – ar finansavimas pakankamas?
Pagrindinė problema yra ta, kad turime labai ribotą pinigų kiekį. Kalbame apie 24 mln. eurų, kuriuos turime kuo efektyviau paskirstyti 2026 metais.
Kaip ir minėjau, kartu su kitomis ministerijomis ieškome papildomų finansavimo galimybių. Jeigu būtų RRF lėšų likučių iš kitų ministerijų, tikrai būtume pasirengę juos panaudoti gaminantiems vartotojams.
Tačiau kalbant apie pinigų likučius, jų praktiškai nėra. Todėl turime labai ribotą sumą, kurią turime paskirstyti kuo efektyviau.
Tikslas – kad turėtume kuo daugiau gaminančių vartotojų, bet galbūt mažesnės galios saulės elektrines.
Pavyzdžiui, saulės energetikos vystymosi pradžioje, 2016–2017 metais, buvo gana populiaru įsirengti dideles saulės elektrines, kurios pagamindavo daugiau elektros energijos, nei reikėdavo pačiam vartotojui.
Tačiau toks perteklius ne visada yra ekonomiškai naudingas. Todėl tikslas yra skatinti gaminančius vartotojus pasigaminti tiek elektros energijos, kiek jiems reikia, ir tokiu būdu paskirstyti paramą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
