Esą tai būtų svarbus žingsnis tvaresnės aplinkos link, tačiau specialistai į tokias permainas žiūri atsargiai. Jų vertinimu, išplėtus užstato sistemą, gali pabrangti kai kurios prekės, o taip pat kitų atliekų tvarkymas.
Tačiau ar tokių pokyčių Lietuvai reikia ir ar jie reikštų didesnes kainas?
Paskatino sėkmingai veikianti sistema
Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ Seime atstovaujantis Tomas Tomilinas inicijuoja įstatymo pataisas, kurias priėmus į taromatus reikėtų nešti ir konservuotų produktų, taip pat stiprių alkoholinių gėrimų pakuotes.
Anot politiko, inicijuoti šį įstatymo projektą paskatino tai, kad Lietuvoje sėkmingai veikia depozito sistema, todėl taip būtų galima užtikrinti dar švaresnę aplinką.
„Depozito sistemoje dalyvaujančios taros patekimas į gamtą ar mišrių atliekų konteinerius reikšmingai sumažėjo. Todėl siūlau plėsti vienkartinių ir daugkartinių taros pakuočių surinkimą, į sistemą įtraukiant konservuotų maisto produktų bei kitų gėrimų pakuotes.
Ypatingai tai aktualu stiklo taros atveju, nes šių pakuočių konteinerinėje sistemoje surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas palyginti su tomis, kurios įtrauktos į užstato sistemą“, – neseniai sakė T. Tomilinas.
Politikas pabrėžia, kad dėl tokių pokyčių našta gamintojams ar importuotojams nepadidėtų, nes atsirastų tik papildomas reikalavimas dėl gaminių taros ženklinimo.
Jei Seimas pritartų jo iniciatyvai, būtų išplėsta depozito sistema, joje atsirastų visų konservuotų maisto produktų bei alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų vienkartinės pakuotės, kurių talpa yra ne mažesnė negu 1/10 litro, bet ne didesnė negu 3 litrai. jeigu būtų priimtos, naujos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2027 arba 2028 metų.
Be to, įstatymo pakeitimais siekiama į užstato sistemą įtraukti ne tik stiklines, bet ir plastikines, metalines bei kombinuotas pakuotes.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas politikas ketina registruoti prasidėjus rudens Seimo sesijai.
Pakuočių surenkama vis daugiau
T. Tomilinas pastebi, kad 2016 m. šalyje pradėjus veikti depozito sistemai, Lietuva tapo viena iš lyderių pasaulyje pagal joje dalyvaujančių pakuočių surinkimą, lenkdama net šalis, kuriose sistema pradėjo veikti anksčiau.
Politikas pasidalijo 2024 m. duomenimis, kurie rodo, kad Lietuvoje buvo surinkta apie 90 proc. vienkartinių ir apie 92 proc. daugkartinių gėrimų pakuočių.
Aplinkos ministerijos užsakyta apklausa parodė, kad 97 proc. Lietuvos gyventojų užstato sistemą laiko reikalinga arba labai reikalinga, o 93 proc. apklaustųjų tvirtino, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą. 8 iš 10 apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė palaikantys užstato sistemos plėtrą.
Siūlomų pokyčių nepalaiko
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė pabrėžė, kad organizacija tokio sprendimo nepalaiko ir kviečia į siūlomus pokyčius pažiūrėti plačiau.
„Visų pirma, reikėtų įvertinti šių metų pradžioje priimtą Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą, su kuriuo ateina tikrai daug pokyčių, kuriuos turėsime įgyvendinti – tiek valstybės institucijos, tiek gamintojai ir importuotojai turės papildomų prievolių, todėl siūlome nedidinti administracinės naštos papildomomis iniciatyvomis, bet koncentruotis į tai, kas neišvengiama“, – komentavo A. Burbaitė.
Anot jos, minėtame reglamente numatyta kad šalys narės, kurios per konteinerinę sistemą nesurenka pakankamai PET, privalės įdiegti užstato sistemą. Tačiau šie reikalavimai yra netaikomi stipresniems alkoholiniams gėrimams, maisto produktų pakuotėms ir stiklui.
„Lietuva šią sistemą jau įgyvendino, todėl esame tarp pirmaujančių šalių. Be to, kai kuriuos būsimus ES reikalavimus jau viršijome, nors visoms šalims jie taps privalomi tik nuo 2029 metų“, – pabrėžė „Žaliojo taško“ atstovė.
Pasak jos, dabar egzistuojanti pakuočių atliekų surinkimo sistema vis tiek turėtų išlikti, nes ji yra privaloma ir turi būti taikoma visoms pakuočių atliekoms. Būtent todėl, egzistuojant abiem – kiltų ne tik įmokos gamintojams, bet ir kainos.
„Kasmet plečiame konteinerių tinklą, atliekų tvarkymo įmonės tobulina atliekų rūšiavimo įrenginius – jau padarytos milijoninės investicijos, skaičiuotos tokiems atliekų kiekiams, kokius turime dabar.
Išplėtus užstato sistemą ir įtraukus į ją daugiau pakuočių, vis tiek reikės išlaikyti taip pat ir konteinerinę sistemą, tik jos išlaikymo kaštus pasidalintų mažesnė gamintojų dalis – šiems įmokos didėtų, o kartu, tikėtina, taip pat ir prekių kainos“, – atkreipė dėmesį organizacijos atstovė.
Užstato sistemos administratorius (USAD) taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje užstato sistema buvo sukurta siekiant išspręsti problemą, kuri buvo akivaizdi paežerėse, paplūdimiuose, pamiškėse ir stovyklavietėse – vietose, kur žmonės leidžia laiką gamtoje. Tuo metu į užstato sistemą siūlomos įtraukti talpos nekelia tokių problemų, todėl pokyčiai nėra reikalingi.
„Didžioji dauguma gamtoje vartojamų gėrimų yra vanduo, gaivieji arba silpni alkoholiniai gėrimai. Stiprieji gėrimai ar vynas yra dažniausiai vartojami restoranuose, kavinėse ar namuose. Tai buvo daug kartų pažymėta tiek ruošiantis Lietuvoje įdiegti užstato sistemą dar prieš dešimt metų, tiek vėliau.
Manome, kad ši gėrimų vartojimo tendencija išlieka ir šiandien“, – komentavo USAD.
Be to, USAD pabrėžė, kad įstatymo pataisų iniciatoriai labai rimtai turėtų įvertinti higienos klausimus. Anot bendrovės, maisto pakuočių surinkimas ir tvarkymas prekybos vietose sukeltų higienos problemą ir kryžminės taršos riziką.
Šiam pastebėjimui pritarė ir A. Burbaitė.
„Galime tik įsivaizduoti, kaip atrodytų ir kuo kvepėtų mūsų visų namai ir parduotuvės, kur būtų kaupiami sunkiai įsivaizduojami kiekiai atliekų.
Turime puikiai veikiančią, plačią konteinerinę pakuočių atliekų rūšiavimo sistemą, todėl sunkiai suvokiamos iniciatyvos, kurios ją silpnintų ir išbrangintų“, – nurodė „Žaliojo taško“ atstovė.
Pareikalautų didelių investicijų
Anot USAD, taros surinkimo tinklas šalyse sudaro per 3 tūkst. vietų. Lietuvoje esantys taromatai yra pritaikyti konkrečioms gėrimų pakuotėms, o ne konservų dėžutėms ar maišeliams nuo sriubos. Tai reiškia, kad plečiant užstato sistemą, tektų pertvarkyti visą taromatų infrastruktūrą.
„Reikėtų suplanuoti milijonines investicijas, kad užstato sistema atliktų darbą, kurį dabar gana sėkmingai atlieka konteinerių sistema. Atitinkamai, kiltų klausimas, kokia tuomet yra konteinerinės sistemos ekonominė nauda“, – atkreipė dėmesį USAD.
Taip pat jei stiklo pakuočių atliekų pagausėtų kelis kartus, atitinkamai išaugtų ir jų surinkimo, transportavimo, tvarkymo kaštai. USAD pabrėžė, kad sutvarkyti stiklinių pakuočių atliekas kainuoja kelis kartus brangiau nei PET ar metalines pakuotes.
„Kaštus augintų ne tik išaugusios veiklos apimtys, nauji stiklo ir kitų pakuočių kalnai, bet ir būtinos investicijos į infrastruktūros pertvarkas. O pertvarkas reikėtų atlikti visur – nuo taromatų iki įrangos USAD Skaičiavimo centre.
Stiklo pakuotės yra pačios sunkiausios, tad sistemos plėtra gali iškart virsti papildomu apie 60 tūkst. tonų stiklo kalnu.
Patys pirmieji su šiuo galvosūkiu susidurs prekybininkai. Vien tarai sandėliuoti reikėtų poros tūkstančių kv. metrų papildomo ploto. Jo ypač trūksta kaimo vietovių parduotuvėse. Taigi, reikšmingų papildomų kaštų patirtų tiek sistemos partneriai prekybininkai, tiek gėrimų gamintojai ir importuotojai, kurie finansuoja USAD veiklą“, – nurodė bendrovė.
Sutriktų dabar veikianti tvarka?
A. Burbaitė pabrėžė, kad tiek pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, tiek ir kita šiuo metu veikianti pakuočių atliekų organizacija visas Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų perdirbimo užduotis vykdo ir net viršija.
Anot jos, tiek organizacijos kasmet atliekami visuomenės nuomonės tyrimai, tiek pilni plastiko, popieriaus, stiklo rūšiavimo konteineriai rodo, kad žmonės sąmoningi ir supranta būtinybę atsakingai elgtis su atliekomis.
„Žaliojo taško“ atstovė pastebi, kad užstato sistemos plėtra išbalansuotų šią nusistovėjusią ir puikiai veikiančią tvarką.
„Pavyzdžiui, visos rūšiavimo konteineriais surinktos atliekos visų pirma keliauja į rūšiavimo linijas. Įmonės, kurios teikia atliekų rūšiavimo paslaugas yra įdiegusios automatines rūšiavimo linijas, pritaikytas Lietuvoje konteineriais surenkamų pakuočių kiekiams ir rūšims.
Jei neliktų numatytų kiekių, reiškia visai neseniai padarytos investicijos ir pajėgumai liktų neišnaudoti“, – pabrėžė A. Burbaitė.
Pasak jos, lygiai tas pats lauktų visų nupirktų, pastatytų ir prižiūrimų konteinerių.
„Pavyzdžiui, iš konteinerinės sistemos pašalinus stipriojo alkoholio butelius ir stiklainius, konteineriai turėtų likti ir surinkti visą privalomą tarą – virš 3 litrų ir iki 100 gramų stiklainius. Tačiau kiek tokios taros beliktų? Kas kiek laiko reikėtų tuštinti konteinerius ir koks būtų visos sistemos efektyvumas?“ – samprotavo pašnekovė.
Anot A. Burbaitės taip pat sunku pasakyti, kaip užstato sistemos plėtra veiktų gyventojus, tačiau žmonės sąmoningi ir puikiai supranta, kad pakuotės tolesnė kelionę, kur ją beišmestum – ar į taromatą, ar į rūšiavimo konteinerį, iš esmės nesikeičia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
