Įprastai antradieniais alkoholis yra parduodamas nuo 10 iki 20 val. Visgi pirmąjį rugsėjo antradienį alkoholinius gėrimus pardavinėti bus draudžiama.
Dėl taisyklių nesilaikymo – tūkstantinės baudos
Draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1 d. galioja jau nuo 2006 metų, siekiant didinti gyventojų sąmoningumą ir verslo atsakingumą alkoholio klausimais.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio skyriaus vedėjas Darius Sadaunykas kiek anksčiau portalui tv3.lt yra sakęs, kad draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais mokslo metų pradžios dieną galioja parduotuvėse, tačiau netaikomas vykdant viešojo maitinimo veiklą.
„Departamentas primena, kad, norint šią dieną prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje, kavinė, baras, restoranas ar pan. turi realiai teikti viešojo maitinimo paslaugas – išpilstyti alkoholinius gėrimus į kavinei įprastą tarą, sudaryti sąlygas alkoholinius gėrimus klientams vartoti tik vietoje“, – nurodė jis.
Taip pat D. Sadaunykas pažymėjo, kad nėra jokių išimčių dėl alkoholinių gėrimų pristatymo laiko, kai alkoholiniai gėrimai užsakomi iš anksto.
Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo pateiktas užsakymas, alkoholiniai gėrimai negali būti pristatomi rugsėjo 1 dieną, pvz., naudojantis maistą pristatančių fizinių ir juridinių asmenų paslaugomis.
Pažymėtina, kad rugsėjo 1 dieną, neužtikrinus nustatyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais, įmonėms numatyta atsakomybė – bauda nuo 144 iki 579 eurų.
O už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, bauda jau siekia nuo 579 iki 1448 eurų.
Sumažėjo alkoholio suvartojimas ir pardavimai
Valstybės duomenų agentūra (VDA) nurodo, kad 2025 m. alkoholio suvartota 0,05 litro mažiau nei 2024 m.
Pasak agentūros, 2025 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 10,16 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio.
Be to, VDA įvardijo, kad 2025 m. sumažėjo ir spiritinių gėrimų bei alaus parduota pardavimai mažmeninėje prekyboje.
„Kaip ir kasmet, šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse daugiausia parduota alaus – 18,6 mln. dekalitrų, tačiau jo pardavimas, palyginti su 2024 m., sumažėjo 606,1 tūkst. dekalitrų (3,2 proc.).
Taip pat mažėjo spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir kt.) pardavimas – jų parduota 2,9 mln. dekalitrų, arba 26,2 tūkst. dekalitrų (0,9 proc.) mažiau nei 2024 m. Vyno, fermentuotų gėrimų ir kokteilių pardavimas šiek tiek augo – jų parduota 4,29 mln. dekalitrų, arba 17,8 tūkst. dekalitrų (0,4 proc.) daugiau“, – pabrėžė VDA.
Kažkiek sumažėjusiems pardavimams įtakos turėjo ir išaugusios alkoholio kainos.
Anot VDA specialistų, alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2025 m., palyginti su 2024 m., padidėjo 8 proc.
„Labiausiai pabrango balzamas – 16,2 proc., trauktinės – 12,1 proc., sidras – 11,7 proc., tekila – 10,8 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 10,5 proc., džinas – 9,2 proc., romas – 9,1 proc., brendis – 9 proc., likeriai ir Lietuvoje pagamintas alus – po 8,8 proc.
Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas“, – primena agentūra.
Vyrai dėl alkoholio suserga dažniau
VDA duomenyrs rodo, kad asmenų, sergančių tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis, skaičius 2025 m., palyginti su 2024 m., šiek tiek sumažėjo.
Higienos instituto duomenimis, 2025 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 27 tūkst. asmenų, t. y. 2,3 proc. mažiau nei 2024 m.
„2025 m. 100 tūkst. gyventojų teko 936 sergantys asmenys (2024 m. – 958). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (695,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (149,4 atvejo), alkoholinė kepenų liga (133,2 atvejo) ir alkoholio sukelta poliniauropatija (102,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų)“ – įvardijo specialistai.
Jie pridūrė, kad vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 3,2 karto viršija moterų ligotumą.
„Didžiausias vyrų ligotumas buvo 50–54 m. amžiaus grupėje, moterų – 45–49 m. amžiaus grupėje“, – aiškino VDA atstovai.
Neblaivūs asmenys sukelia vis daugiau eismo įvykių
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2025 m. 25,8 proc. (7,3 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Tokių nusikalstamų veiklų skaičius, palyginti su 2024 m., sumažėjo 269 atvejais (3,6 proc.).
Tuo metu policijos departamento duomenimis, 2025 m. kas penkioliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 192 (2024 m. – 236) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės.
Juose žuvo 20 ir buvo sužeista 219 žmonių. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 16, sužeisti 152 žmonės. Neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių skaičius 2025 m., palyginti su 2024 m., sumažėjo 18,6 proc., neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 22,3 proc.
o Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2025 m. dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 22 asmenys, iš jų 5 buvo neblaivūs (2024 m. atitinkamai 29 ir 1).
