„Kreipėmės į vartojimo kredito davėjus, kad šie taikytų sustiprintas priemones ir padėtų užkirsti kelią sukčiavimui bei apsaugotų vartotojus. Savo ruožtu svarbu, kad ir patys gyventojai ypač saugotų tapatybę patvirtinančius duomenis, nesuvestų identifikacinių kodų neaiškiose nuorodose, gautose SMS žinutėmis ar el. laiškais, ir nesuteiktų sukčiams prieigos prie savo sąskaitų“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Suaktyvėjo du sukčiavimo tipai
Lietuvos bankas gavo gyventojų skundų dėl dviejų tipų sukčiavimo:
- vienais atvejais finansiniai sukčiai įkalbėdavo gyventojus investuoti į „pelningas investicijas“, dažniausiai – kriptoturtą. Jie iš vartojimo kredito davėjų pasiskolindavo lėšų ir jas tiesiogiai pervesdavo finansiniams sukčiams arba kriptoturto keityklos operatoriams;
-
kitas suaktyvėjęs sukčiavimo būdas susijęs su duomenų viliojimu (angl. phishing). Sukčiai gyventojui el. laišku arba trumpąja SMS žinute atsiųsdavo nuorodą ir įkalbėdavo ją paspausti, suvesti tapatybę identifikuojančius duomenis (pvz., banko sąskaitos ar kortelės numerį, interneto banko, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus). Taip pats to nežinodamas gyventojas iš tikrųjų patvirtindavo paraišką vartojimo kreditui gauti arba pasirašydavo vartojimo kredito sutartį.
REKLAMAREKLAMA
Abiem atvejais vartotojai patiria finansinių nuostolių: arba patys tiesiogiai perveda pinigus sukčiams, arba sukčiai gyventojui nežinant sudaro vartojimo kredito sutartį, pasisavina paskolintas lėšas, o vartotojas apie tokią situaciją sužino tik sulaukęs kreditoriaus pranešimo apie pradelstą mokėjimą.
Pasakė, kokie žmonės sukčių akiratyje
Nagrinėdamas vartotojų skundus Lietuvos bankas pastebėjo, kad sukčiai taikosi į vienišus Lietuvos gyventojus, jau sulaukusius senatvės pensijos amžiaus arba artėjančius prie jo, gaunančius nuolatines socialines išmokas (pvz., neįgalumo išmoką), neturinčius finansinių įsipareigojimų. Su jais sukčiai dažniausiai bendrauja rusų kalba arba lietuvių kalba su rusišku akcentu.
Lietuvos bankas primena gyventojams jokiu būdu neatskleisti sukčiams prieigos prie elektroninės bankininkystės duomenų (mokėjimo kortelių slaptažodžių, prisijungimo kodų ir pan.), nespausti jokių įtartinų nuorodų, nesusigundyti „pelningomis investicijomis be jokios rizikos“ į sudėtingas finansines priemones (pvz., kriptoturtą, Forex).
Gyventojai, kurie nerimauja, kad jų vardu be jų žinios nepasiskolintų kiti asmenys, gali pasinaudoti paslauga „STOP vartojimo kreditams“ – galimybe įsirašyti į Lietuvos banko administruojamą sąrašą ir negauti vartojimo kreditų. Visos vartojimo kreditus Lietuvoje teikiančios bendrovės (bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai ir kiti), prieš sudarydamos vartojimo kredito sutartį, privalo patikrinti, ar asmuo nėra įrašytas į šį sąrašą. Sutartis, sudaryta su į sąrašą įrašytu asmeniu, laikoma negaliojančia. Paprasčiausias būdas įsirašyti į šį sąrašą – elektroniniu būdu prisijungus per elektroninius valdžios vartus. Šiuo metu „STOP vartojimo kreditams“ sąraše yra 2 257 žmonės.
Informaciją apie sukčiavimo būdus, nepatikimų ar netikrų interneto svetainių požymius, patarimus, kaip apsisaugoti, skelbia ir Lietuvos bankas, ir finansų rinkos dalyviai. Kviečiame domėtis šia informacija, dalytis su draugais ir artimaisiais.
