Taigi kaip vertėtų atlikti mokėjimus, kad nekiltų rizika prarasti pinigus?
Svarbiausia įvertinti prekybininko patikimumą
„Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas paaiškino pabrėžė, kad esminis saugumo veiksnys, pasak jo, yra ne atsiskaitymo būdas, o vartotojo pasirinkto prekybininko patikimumas.
Jeigu pirkimai atliekami neaiškiose ar suklastotose interneto svetainėse sukčiai gali pasisavinti tiek kortelės duomenis, tiek kitą jautrią informaciją.
„Bet kuriuo atveju, pagrindinė rekomendacija išlieka ta pati: prieš perkant būtina įsitikinti, kad interneto parduotuvė yra patikima, atkreipti dėmesį į svetainės adresą, kontaktinę informaciją, pirkėjų atsiliepimus ir vengti spausti nuorodas iš nepatikimų šaltinių. Taip pat svarbu atidžiai tikrinti mokėjimo patvirtinimo pranešimus ir niekada netvirtinti operacijų, jei kyla bent menkiausių abejonių.
Tinkamai įvertinus šiuos aspektus, tiek mokėjimo kortelė, tiek bankinis pavedimas gali būti saugūs atsiskaitymo būdai“, – pabrėžė G. Vercinskas.
Jam paantrino ir „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui, kuri atkreipė dėmesį, kad dažnai būtent mokėjimų operacijas išnaudoja sukčiai.
Todėl, nors tiek atsiskaitymai mokėjimo kortele, tiek lėšų pervedimas pardavėjui iš esmės yra saugūs būdai, apsiperkant svarbu išlikti budriems.
„Kalbant apie saugumą apsiperkant, esminis momentas atsiskaitant abiem būdais – patikrinti pardavėjo patikimumą. Arba, trumpai tariant, abu būdai yra saugūs, jei perkame iš patikimo pardavėjo. Jei puslapis, kuriame apsiperkame, kelia įtarimų, labai svarbu neskubėti vesti asmeniniu duomenų ir patikrinti atsiliepimus, įsitikinti, jog jis tikrai egzistuoja“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, sukčiai dažnai kuria netikrus puslapius, kuriuose iš tikrųjų neegzistuojančias prekes siūlo įsigyti už neįtikėtinai gerą kainą.
„Tokia schema siekiama ne tik pasisavinti pirkėjo lėšas bet ir asmeninius duomenis, todėl įsitikinti pardavėjo patikimumu prieš atliekant mokėjimą bet kokiu būdu – esminis žingsnis.
Taip pat svarbu atidžiai tikrinti gavėjo duomenis prieš atliekant pavedimą, niekada netvirtinti mokėjimų, kurių patys neinicijavote, o pastebėjus įtartinas operacijas – nedelsiant pranešti bankui“, – paaiškino specialistė.
Kodėl mokėjimai kortele laikomi saugesniais?
Bankų atstovai pažymi, kad atsiskaitant kortele vartotojai turi papildomų apsaugų.
„Atsiskaitant mokėjimo kortele, ypač elektroninėse parduotuvėse, dažniausiai taikomos papildomos saugumo priemonės, pavyzdžiui, dviejų veiksnių autentifikavimas, kai mokėjimas patvirtinamas vienkartiniu kodu ar kitu būdu. Tai mažina riziką, kad kortele pasinaudos ne jos savininkas“, – įvardijo D. Kolmatsui.
SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras atkreipė dėmesį, kad mokėjimo kortelės atsiskaitymai (debetine ar kreditine kortele) paprastai laikomi saugesniu pasirinkimu perkant internetu, ypač iš mažiau žinomų pardavėjų.
„Pagrindinė priežastis – vadinamoji „chargeback“ (lėšų grąžinimo) galimybė. Jei prekė nepristatoma, yra nekokybiška arba paaiškėja, kad susidūrėte su sukčiais, vartotojas gali kreiptis į savo banką ir inicijuoti ginčą dėl mokėjimo.
Atsiskaitydami kortele klientai gali papildomai nustatyti mokėjimų limitus, laikinai užblokuoti kortelę ar išjungti tam tikrų tipų operacijas, pavyzdžiui blokuoti atsiskaitymus internetu ir juos aktyvuoti, tik atliekant tokias operacijas“, – pažymėjo jis.
Tai patvirtino ir G. Vercinskas, kuris nurodė, kad kilus ginčui dėl pirkimo, klientas gali kreiptis į savo banką, kuris inicijuoja ginčo nagrinėjimo procesą ir atstovauja klientui bendraujant su prekybininko banku bei tarptautinėmis mokėjimo organizacijomis.
„Tam tikrais atvejais tai leidžia susigrąžinti pinigus, jei prekė nepristatyta, neatitinka aprašymo ar paslauga nesuteikta. Be to, kai kurių mokėjimo kortelių turėtojams taikomas ir pirkinių draudimas, suteikiantis dar platesnę apsaugą įvairiais nenumatytais atvejais“, – paaiškino pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad atsiskaitant bankiniu pavedimu tokios papildomos apsaugos nėra, todėl kilus ginčui jį dažniausiai tenka spręsti pačiam su pardavėju arba kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas.
SEB banko atstovas paaiškino, kad bankinis pavedimas pagal IBAN dažniausiai yra galutinis.
„Tai reiškia, kad pervedus pinigus, jų susigrąžinti be gavėjo sutikimo, pagal galiojančius teisės aktus, gali būti labai sudėtinga ar net neįmanoma. Dėl šios priežasties IBAN mokėjimai laikomi rizikingesniais, jei mokama nepatikimam ar nežinomam gavėjui“, – pažymėjo Arūnas Badaras.
Kita vertus, pasak jo, pavedimai yra tinkamas ir saugus pasirinkimas atsiskaitant su patikimomis įmonėmis, valstybinėmis institucijomis, mokant mokesčius ar gerai pažįstamais paslaugų teikėjais, kai sukčiavimo rizika yra minimali.
Jis pažymi, kad IBAN mokėjimai turi ir savo privalumų.
„Nereikia dalintis kortelės duomenimis, jie dažnai naudojami didesnėms sumoms ar reguliariems mokėjimams (pavyzdžiui, nuomai, sąskaitoms apmokėti), atliekant IBAN mokėjimą galioja gavėjo vardo ir sąskaitos patikrinimo paslauga prieš tvirtinant ir atliekant mokėjimą, kad įsitikintume, jog mokate teisingam gavėjui. Tačiau būtent dėl ribotų pinigų susigrąžinimo galimybių šis metodas reikalauja didesnio vartotojo atsargumo“, – pridėjo pašnekovas.
Tuo metu „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė atkreipė dėmesį, kad atliekant lėšų pervedimą saugumas stiprinamas taikant papildomas priemones, pavyzdžiui, tikrinant gavėjo vardo ir sąskaitos atitikimą.
„Ši priemonė užtikrina, kad lėšos pasieks reikiamą gavėją. Taip pat svarbu paminėti papildomą priemonę, apie kurią, pastebime, žino ne visi gyventojai – galimybė ginčyti operaciją, jei prekė nepristatoma arba jei nėra suteikiama paslauga.
Tokiu atveju reikėtų kreiptis į banką, kuris, įvertinęs aplinkybes, gali kreiptis į „Mastercard“ ir inicijuoti lėšų sugrąžinimą“, – paaiškino ji.
Pavasarį itin suaktyvėja sukčiai
Įsibėgėjant pajamų deklaravimo laikotarpiui ir artėjant II pakopos pensijų išmokėjimo laikui, finansų ekspertai įspėja – gyventojai patenka į padidintos sukčiavimo rizikos zoną.
Anot jų, tokiu metu suaktyvėja sukčiai, kurie prisidengia aktualiais įvykiais ir siekia išvilioti asmens duomenis ar pinigus.
„Kiekvieną pavasarį matome tą patį scenarijų – sukčiai prisitaiko prie aktualijų ir išnaudoja žmonių dėmesį bei skubėjimą. Šiemet riziką dar labiau didina tai, kad dalis gyventojų planuoja gauti lėšas iš II pensijų pakopos.
Sukčiai pasinaudoja proga – jei žmogus tuo metu turi lėšų ir praranda budrumą, jis tampa lengvesniu nusikaltėlių taikiniu“, – sako SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.
Pasak ekspertės, dažniausiai pasitaikančios schemos išlieka tos pačios: gyventojai nukreipiami į suklastotas bankų ar institucijų svetaines, gauna apgaulingas SMS žinutes ar skambučius iš tariamų banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ar net teisėsaugos atstovų.
Taip pat, pasak jos, fiksuojami atvejai, kai sukčiai manipuliuoja paieškos sistemomis ir tarp pirmųjų rezultatų pateikia netikras svetaines, imituojančias oficialius puslapius.
„Pastebime padažnėjusius atvejus, kai sukčiai sukuria labai tikroviškai atrodančias banko ar kitų institucijų interneto svetaines, nukopijuodami originalų turinį.
Net jei žmogus paieškos naršyklėje įveda banko ar valstybinės institucijos pavadinimą, tarp paieškos rezultatų gali būti pateiktos ir sukčių reklaminės nuorodos į suklastotas svetaines, kurios vizualiai gali nesiskirti nuo oficialios svetainės“, – sako SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.
Jungdamiesi prie tokių suklastotų svetainių, imituojančių valstybinės institucijos, banko ar kitą svetainę, gyventojai atsidariusiame lange įveda savo interneto banko prisijungimo duomenis, kurie iškart pavagiami sukčių.
„Tuo pat metu sukčius jau tikroje banko interneto svetainėje suveda pavogtus duomenis gyventojo vardu, o vartotojas gauna patvirtinimo užklausas į mobilią programėlę, mobilųjį parašą ar kitą identifikavimo priemonę su pranešimu, kad jungiasi prie interneto banko, tikėdamas, kad pats jungiasi prie oficialios sistemos, nors iš tiesų vartotojas patvirtina prisijungimą sukčiams, o suklastotoje svetainėje mato besisukančią iliustraciją tarsi puslapis dar kraunasi“, – paaiškino SEB atstovė.
Turėdami prieigą prie vartotojo interneto banko, kitame žingsnyje sukčiai inicijuoja mokėjimo operaciją, kuriai įgyvendinti būtina suvesti tik gyventojui žinomą PIN2 kodą.
Atpažinimo priemonės lange vartotojui rodomas pranešimas apie tvirtinamą mokėjimo operaciją, nurodant operacijos sumą ir gavėjo informaciją bei prašoma suvesti tik vartotojui žinomą PIN2 kodą. Suvedus PIN2 kodą, mokėjimo operacija yra patvirtinta.
Pataria, kaip apsisaugoti
Ekspertai primena kelias esmines taisykles, padedančias išvengti finansinių nuostolių.
Svarbiausia – įsidėmėti savo banko, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) svetainių adresus, kad būtų įmanoma juos atskirti nuo nusikaltėlių sukurtų svetainių.
Anot specialistų, geriausia svetainės adresą įvesti patiems ir nespausti ant paieškos sistemose siūlomų nuorodų.
Specialistai primena, kad jungiantis prie interneto banko reikalingas tik PIN1 kodas, o PIN2 naudojamas tik mokėjimams ir sutartims tvirtinti. Todėl pamačius mokėjimo patvirtinimą, vertėtų stabtelėti ir įvertinti situaciją.
Taip pat itin svarbu nesinaudoti bankų ar kitų institucijų nuorodomis iš SMS, el. laiškų ar paieškos rezultatų bei niekada neperduoti savo prisijungimo duomenų ar kortelės informacijos tretiesiems asmenims.
Bankai ragina gyventojus, pastebėjusius įtartinas nuorodas ar įtariančius sukčiavimą, nedelsiant susisiekti su policija, banku ir informuoti apie galimą incidentą.
Taip pat būtina pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui: Pranešti apie kibernetinį incidentą | NKSC. Šis centras rūpinasi svetainių blokavimu. Budrumas ir atidus operacijų patvirtinimų skaitymas išlieka veiksmingiausia apsauga nuo sukčių.
„Didžiausia klaida, kurią daro žmonės – skuba ir veikia automatiškai. Sukčiai tuo ir naudojasi. Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: sustokite, patikrinkite ir tik tada veikite“, – sako D. Uosytė.
