REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per devynis 2013 metų mėnesius, antros pakopos pensijų fondai su gyventojais pasirašė daugiau kaip 39,1 tūkst. naujų sutarčių, nors per tą patį laikotarpį praėjusiais metais šis skaičius buvo perpus mažesnis – 18,6 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, vis didėjantį žmonių pasitikėjimą antros pakopos pensijų fondais įvardija kaip gero visos pensijų kaupimo sistemos funkcionavimo požymį.

Per devynis 2013 metų mėnesius, antros pakopos pensijų fondai su gyventojais pasirašė daugiau kaip 39,1 tūkst. naujų sutarčių, nors per tą patį laikotarpį praėjusiais metais šis skaičius buvo perpus mažesnis – 18,6 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, vis didėjantį žmonių pasitikėjimą antros pakopos pensijų fondais įvardija kaip gero visos pensijų kaupimo sistemos funkcionavimo požymį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Matome, kad pensijų fondai įgyja vis didesnį visuomenės pritarimą – būtent naujai pasirašomos sutartys ir nuolat didėjantis jų skaičiaus prieaugis nurodo kryptį, ką galėtų duoti ir toliau stabiliai, be didelių pokyčių veikianti tvarka“, - dėsto Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Pasak jo, Lietuvoje pensijų fondų sistema buvo ne kartą reformuojama, tačiau norint išlaikyti šį gyventojų pasitikėjimą ir jį pateisinti, būtina vyriausybės politika, apsauganti sistemą nuo bet kokių kėsinimųsi ją vėl keisti.

REKLAMA

Pagal naująjį pensijų kaupimo modelį, naujai pasirašiusieji kaupimo sutartys asmenys sutinka mokėti papildomas įmokas (1 proc. nuo savo gaunamų pajamų 2014 m., 2 proc. – nuo 2016 m.), o valstybė jiems įsipareigoja mokėti papildomą įmoką (1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio 2014 m., 2 proc. – nuo 2016 m.).

Šarūno Ruzgio teigimu, gyventojai, ypač jaunimas, dažniau nei anksčiau renkasi būtent kaupimą savanoriškomis įmokomis ir gaunant valstybės paskatinimą, nes mato realią galimybę sukaupti. Daugelis jų suvokia, kad valstybės galimybės pasirūpinti pensijų mokėjimu po kelių dešimtmečių bus ribotos.

REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau pasirašę pensijų kaupimo sutartis gyventojai iki gruodžio 1 dienos gali pareikšti ketinimą kaupti papildomai tokiu pat principu, kaip ir naujai pasirašantieji sutartys, arba stabdyti kaupimą. Jeigu per šį laikotarpį jie nepriims jokio sprendimo, į jų sąskaitas bus pervedama minimali įmoka, lygi 2 proc. (nuo 2020 m. – 3,5 proc.) asmens gaunamų pajamų.

Ekspertų skaičiavimais, didžiausią valstybės paramą pajus mažas pajamas gaunantys kaupiantieji, nes papildoma valstybės įmoka bus skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Todėl mažiau uždirbantys iš valstybės gaus didesnę įmoką nei gaunantys didesnius atlyginimus. Beje, ši valstybės skiriama priemoka nedarys jokios įtakos iš „Sodros“ mokamai kaupiančiojo pensijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos.

Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 100 tūkst. gyventojų. Spalio mėnesio duomenimis, 237 tūkst. iš jų jau apsisprendė mokėti papildomai įmokos dalį savo lėšomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų