Nors šiemet būsto paskolų šalies bankai, palyginti su praėjusiais metais, išdavė penkis šešis kartus mažiau, bankų atstovai teigia, kad kalbos, jog paskolų kranelis vis dar užsuktas ir pinigus jie skolina tik vienetams, tėra mitas.
Tačiau atlikus eksperimentą paaiškėjo, kad dėl paskolų bankai kalbasi ne su visais, o tiems, kam sutinka paskolinti, kelia itin didelius reikalavimus.
Norėdamas išsiaiškinti, kokios galimybės gauti būsto paskolą, praėjusią savaitę Tomas į visus didžiausius šalies bankus išsiuntė užklausas, kurias užpildė bankų internetiniuose tinklalapiuose. Anketoje vaikinas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį siekia 2,3 tūkst. litų, tačiau didžiąją jo atlyginimo dalį sudaro nuolatinės pajamos, gaunamos pagal autorinę sutartį. Taip pat jis nurodė, kad iš banko norėtų pasiskolinti apie 180 tūkst. litų. butui įsigyti.
Per kelias dienas atsakymų jis sulaukė kone iš visų bankų – vieni jų paprašė pateikti autorinių sutarčių kopijas bei atnešti išrašą, kuriame matytųsi praėjusių šešių mėnesių pajamos, kiti iškart atsakė, kad suteikti paskolos šiuo metu bankas negali.
„Pagrindinis bankininkų motyvas buvo toks, kad autorinė sutartis negarantuoja, jog aš išgalėsiu susimokėti mėnesines įmokas bankui, neva ji bet kada gali būti nutraukta, o gaunamos pajamos – sumažintos. Tačiau tokie argumentai man pasirodė neįtikinami, nes asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, irgi gali taip nutikti“, – kalbėjo Tomas.
Anot jo, visų bankų atstovai taip pat pabrėžė, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos bet kokiu atveju yra per mažos, norint pasiskolinti nurodytą sumą, nes pagal naujus reikalavimus, suma, kuri turi likti asmeniui atskaičius būsto paskolos įmoką, šiuo metu yra gerokai didesnė nei buvo prieš metus. Tačiau jam paklausus, kokią didžiausią sumą jis galėtų pasiskolinti, bankai į tolesnes derybas nebesileido.
Kitas eksperimento dalyvis Ramūnas, kurio mėnesinės pajamos gaunamos dirbant pagal darbo sutartį siekia apie 5 tūkst. litų, paprašęs 250 tūkst. litų paskolos sulaukė teigiamo atsakymo.
Tačiau, norint gauti paskolą, jam buvo iškelta daug reikalavimų. Pasiimdamas paskolą jis ne tik turėtų bankui įkeisti įsigyjamą būstą, apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, nuo darbo netekimo ar mirties atvejų, apdrausti patį būstą Būsto paskolų draudime, bet ir turėtų susiieškoti laiduotoją. Tokių griežtų sąlygų, anot Ramūno, anksčiau bankai nekeldavo.
Vertina situaciją
Bankininkai patvirtino, kad iš tiesų atpigus nekilnojamajam turtui daugėja žmonių, kurie norėtų pasiskolinti būstui įsigyti. Jų teigimu, pastaraisiais mėnesiais ne tik jaučiamas didelis susidomėjimas būsto paskolų išdavimo sąlygomis, bet ir pastebimai auga išduodamų paskolų skaičius.
Taip pat jie tvirtina, kad gauti paskolas gali bet kuris asmuo, kurio pajamos tai daryti leidžia.
„Paskolas gali gauti klientai, tiek dirbantys pagal autorines sutartis, tiek pagal patentus ar darbo sutartis – visi, kurie turi oficialias, pakankamas paskolos mėnesinėms įmokoms mokėti pajamas. Tiesiog kiekvieno kliento situacija vertinama individualiai. Rekomenduojame, kad klientas visų finansinių įsipareigojimų mėnesio mokėjimui panaudotų ne daugiau kaip 40 proc. gaunamų grynųjų pajamų. Tad jei asmens pajamos pakankamos, paskola jam suteikiama, nepaisant to, kokiu būdu jis jas gauna“, – patikino banko „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas taip pat pabrėžė, kad išduodamas kreditą bankas vertina paskolos prašančio asmens ar šeimos pajamas ir galimybes paskolą sugrąžinti, gyventojo veiklos ir gaunamų pajamų tęstinumą.
Jeigu pajamos gaunamos reguliariai ir bankas gali tuo įsitikinti, tokios pajamos yra įtraukiamos apskaičiuojant gyventojo gaunamų pajamų dydį. Tad gauti paskolą, anot J.Murausko, gali visi, net ir dirbantys pagal autorines sutartis ar patentus asmenys.
Kelia daug reikalavimų
Pašnekovai pripažino, kad imantiems būsto paskolas klientams šiuo metu išties keliama nemažai reikalavimų – taip, pasak jų, apsisaugo ne tik pats bankas, bet ir paskolos gavėjas.
Visų pirma reikalaujama, kad asmuo turėtų pradinį įnašą, kuris, priklausomai nuo įsigyjamo turto vertės, svyruoja nuo 10 iki 30 proc.
Dažniausiai šalyje veikiantys bankai suteikia iki 80 proc. būsto vertės kreditus ir naujos, ir senos statybos būstams finansuoti, tačiau jei klientas pateikia papildomą užstatą, jam gali būti suteiktas ir 100 proc. kreditas.
Pasak J.Murausko, imant būsto paskolą yra būtina apdrausti įsigyjamą turtą, o kitos draudimo rūšys yra tik rekomenduojamos tam, kad klientai jaustųsi saugiau ir užtikrinčiau. Anot pašnekovo, jeigu imdamas paskolą klientas apsidraudžia gyvybę, net ir netekus pagrindinio šeimos maitintojo užsitikrinama reikiama finansinė apsauga.
Taip pat imantiems paskolą žmonėms, jo teigimu, rekomenduojama apsidrausti kredito įmokų draudimu, kuris užtikrina, kad priverstinai netekus darbo ar tapus nedarbingam dėl traumos ar sunkios ligos, įmokas už klientą tam tikrą laiką mokėtų draudimo bendrovė.
J.Gumuliauskienė patikino, kad dabar, kaip ir anksčiau, būstą būtina apdrausti standartinėmis draudimo rūšimis, tačiau jei kliento profesija susijusi su didesne rizika – iš jo reikalaujama apsidrausti papildomai.
Kada klientų, be visų šių reikalavimų, prašoma turėti laiduotoją, bankų specialistai atsakyti negalėjo. Anot jų, to bankai reikalauja tik išskirtiniais atvejais.
Siūlo savo būstus
Be visų šių reikalavimų, dažnai potencialiam paskolos gavėjui pateikiama ir dar viena sąlyga – paskolą jis gaus tik tuo atveju, jei būstą pirks iš banko siūlomo parduodamų objektų sąrašo.
Tačiau bankininkai ginasi, kad tai netiesa: „Bankas skolina bet kokį turtą įsigyjančiam asmeniui, kurio galimybėmis grąžinti paskolą jis tiki. Tačiau, jei asmuo perka būstą tame daugiabutyje, kurio statybą finansavo pats bankas, jam suteikiamos išskirtinės paskolos išdavimo sąlygos.
Iš banko siūlomo objektų sąrašo būstą perkantys ir paskolą banke imantys gyventojai turi galimybę ilgiau atidėti būsto kredito dalies mokėjimą, paskolą mokėti ilgesnį laiko tarpą, gauti itin mažas fiksuotas palūkanas. Kai kuriais atvejais taip įsigyjant būstą netgi taikomos specialios kainos ar nuolaidos“, – pabrėžė banko „DnB Nord“ ekspertas nekilnojamojo turto klausimais Gediminas Jankauskas.
Tokiu būdu, pasak jo, suteikiama galimybė gyventojams labai geromis sąlygomis įsigyti naują būstą, o nekilnojamojo turto plėtotojams – įgyvendinti pradėtus nekilnojamojo turto projektus.
Kristina Paukštytė
