Ar iš tiesų verta svarstyti perėjimą iš II pensijų pakopos į III, ir kokias mokestines pasekmes toks sprendimas gali turėti?
Triukšme dėl II pakopos – pamiršta III pakopa?
Kol viešojoje erdvėje verda diskusijos apie II pensijų pakopą, dalis gyventojų pastebi, kad viena alternatyva lieka tarsi nuošalyje – trečioji pensijų pakopa, apie kurią kalbama gerokai rečiau.
„Tame triukšme apie II pensijų pakopą nepelnytai pamirštame, kad galime kaupti III pakopoje. Ir kad ji patiks daug kam, kam kliūva vienas ar kitas II pakopos aspektas“, – socialiniuose tinkluose rašo vienas gyventojas.
Diskusijose netrūksta ir labai konkrečių klausimų. Vienas 53 metų vyras dalijasi sukaupęs apie 45 tūkst. eurų II pensijų pakopoje ir svarsto, ar egzistuoja teisėtas būdas šiuos pinigus pasiimti. Jis pasakoja, kad buvo konsultuotas apie galimą perėjimą į III pakopą, tačiau viešojoje erdvėje tokios informacijos neranda ir abejoja, ar tai iš tiesų įmanoma, ar tai tėra reklaminiai pažadai.
Vis dėlto, panaršius socialinių tinklų grupėse, akivaizdu – klausimų apie III pakopą nėra daug, o tie, kurie pasirodo, dažnai lieka be vienareikšmių atsakymų.
Vienas vartotojas paprastai klausia: „Kuo skiriasi 2 ir 3 pakopa?“ – ir iškart sulaukia skirtingų atsakymų.
„Pinigus iš abiejų pakopų dabar galima išsiimti, o iš trečios pakopos buvo galima išsiimti ir anksčiau, ne tik dabar“, – aiškina vienas diskusijos dalyvis.
Kitas dalijasi savo patirtimi: „Iki 2009 metų buvau trečioje pakopoje, visi mano investuoti pinigai išėjo į minusą.“
Dar kitas pabrėžia mokesčių aspektą: „Investavimas tas pats, skiriasi turto išsiėmimo galimybės – trečioje pakopoje išsiimant nesulaukus pensijos reikia mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo pelno.“
Ar verta pereiti iš II pakopos į III
Paprastai I pensijų pakopa laikoma senatvės pensijos kaupimas „Sodroje“.
II pakopa – papildomos pensijos kaupimas II pakopos fonduose kiekvieną mėnesį mokanat įmokas iš nuosavos algos (3 proc. algos) ir papildomos įmokos iš valstybės biudžeto (1,5 proc. vidutinio atlyginimo šalyje).
III pakopa – visiškai savarankiškas kaupimas: kiek žmogus nori, tiek kaupia, kada nori, tada kaupia, kada nori nustoja kaupti.
Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), svarbiausia suprasti vieną dalyką – II ir III pensijų pakopos nėra viena kitos pakaitalas.
Esą tai yra dvi skirtingos kaupimo formos, kurios gali viena kitą papildyti, tačiau nėra skirtos „pakeisti“ viena kitą.
Vertinant grynai finansiškai, pereiti iš II pakopos į III dažniausiai neapsimoka, ypač jei kaupimo tikslas yra būtent pensija.
Taip yra todėl, kad, be paties gyventojo, įmokos už jį į II pakopos pensijos fondą yra mokamos ir iš valstybės biudžeto. Nors jos nėra didelės, jos vis tiek suteikia papildomą naudą, palyginti su III pakopa, į kurią įmokas moka vien tik pats gyventojas.
Be to, II pakopoje taikomi šiek tiek mažesni mokesčiai. Jie siekia iki 0,5 proc. nuo sukaupto turto. Tuo metu mokesčiai kai kuriuose III pakopos fonduose gali siekti 1,5 proc. O tai ilgalaikėje perspektyvoje taip pat turi reikšmės galutiniam rezultatui.
„Jeigu kalbame apie kaupimą pensijai, finansiškai naudingiausias pasirinkimas dažniausiai išlieka II pakopa“, – aiškina LIPFA.
Vis dėlto pabrėžiama, kad III pakopa taip pat turi savo vietą, tik ji atlieka kitą funkciją. III pakopa taip pat skirta ilgalaikiam kaupimui, tačiau jos pagrindinis privalumas – didesnis lankstumas.
Žmogus pats sprendžia, kada ir kiek kaupti, o prireikus gali lėšas įmokėti ar išsiimti laisviau, nei tai leidžiama II pakopoje.
Būtent dėl šio lankstumo III pakopa gali būti geras papildomas sprendimas. Tačiau, kaip nurodo LIPFA, ji neturėtų būti vertinama kaip alternatyva II pakopai, ypač tiems, kurie nuosekliai kaupia pensijai.
Paklaustas apie socialiniuose tinkluose dažnai pasirodančius teiginius, esą kaupti III pakopoje rizikinga, nes galima „nueiti į minusą“ ar net prarasti pinigus, LIPFA pabrėžia, kad svarbu nepamiršti vieno dalyko – bet koks investavimas yra susijęs su rizika.
Vis dėlto III pakopos pensijų fondai Lietuvoje veikia jau daugiau nei 20 metų. Per šį laikotarpį jų rezultatai buvo skelbiami kasdien, o fondų vertė tiek kilo, tiek krito.
Ilgesniu laikotarpiu investavimo rezultatai išlieka teigiami, o trumpalaikiai svyravimai yra natūrali investavimo proceso dalis.
Tai rodo, kad trumpalaikiai svyravimai yra neišvengiami, tačiau ilguoju laikotarpiu investavimas į III pakopos fondus istoriškai buvo pelningas.
GPM lengvata III pensijų pakopai
VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė pažymi, kad deklaruodami metines pajamas gyventojai gali pasinaudoti GPM lengvata įmokoms į III pensijų pakopos fondus.
„Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje gyventojas gali deklaruoti jo sumokėtas įmokas kaip apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas ir dėl to susigrąžinti dalį sumokėto GPM arba sumažinti mokėtiną GPM“, – aiškina R. Virvilienė.
Tačiau situacija keičiasi, jei sukauptos lėšos išsiimamos anksčiau laiko. Jei gyventojas kaupimo laikotarpiu naudojosi GPM lengvata ir nutraukia III pakopos pensijų kaupimo sutartį anksčiau nei po 5 metų nuo sutarties sudarymo bei kai iki senatvės pensijos amžiaus lieka daugiau kaip 5 metai, grąžinamos įmokos, kurioms buvo taikyta lengvata, apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.
„Nepriklausomai nuo to, ar pensijų kaupimo sutartis pasibaigia, ar nutraukiama, išmokamos išmokos dalis, viršijanti įmokas (prieaugis), nėra priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms ir laikoma pajamų mokesčiu apmokestinamosiomis pajamomis“, – pabrėžia VMI atstovė.
Jei GPM lengvata nebuvo taikyta – papildomų mokesčių nėra
VMI atkreipia dėmesį, kad mokestinės pasekmės labai priklauso nuo to, ar gyventojas kaupimo laikotarpiu naudojosi GPM lengvata.
Jeigu gyventojas III pakopoje kaupė, bet deklaruodamas pajamas nepasinaudojo GPM lengvata, tuomet vėlesnis lėšų atsiėmimas nesukelia pareigos grąžinti mokesčių ar mokėti papildomą GPM už pačias įmokas.
„Tuo atveju, kai gyventojas kaupimo laikotarpiu nesinaudojo minėta mokesčio lengvata, grąžinamos įmokos nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nes GPMĮ tokioje situacijoje numato mokesčio lengvatą“, – teigia R. Virvilienė.
Tačiau svarbu atskirti įmokas nuo prieaugio. Net ir tuo atveju, kai lengvata nebuvo taikyta, investicinis prieaugis išlieka apmokestinamas kaip su darbo santykiais nesusijusios pajamos.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. tokios pajamos iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) bus apmokestinamos 15 proc. tarifu, o viršijanti dalis – taikant pagrindinius 20, 25 ar 32 proc. GPM tarifus.
Ar atsiranda mokestinės prievolės?
VMI taip pat paaiškina, kad pats lėšų atsiėmimas iš II pensijų pakopos ir jų pervedimas į III pakopą savaime nereiškia papildomų mokestinių prievolių.
„Išmokos iš II pakopos pensijų fondų, kurios išmokamos Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka, yra laikomos pajamomis, tačiau gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos“, – nurodo R. Virvilienė.
Tai taikoma tais atvejais, kai išmokos gaunamos sulaukus nustatyto pensinio ar priešpensinio amžiaus arba dėl priežasčių, susijusių su sveikata.
Taip pat GPM neapmokestinamos ir tos išmokos, kurias gyventojai gaus nusprendę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
VMI pabrėžia, kad vertinant galimas mokestines pasekmes svarbiausia atsižvelgti į tai, ar buvo taikyta GPM lengvata, kokio amžiaus yra gyventojas ir kokiu pagrindu lėšos išmokamos.
