Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja advokatų profesinės bendrijos „Widen“ teisininkė Daiva Tamulionienė ir Vilnius TECH Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.
Ar po Registrų centro skandalo dabar yra būtina gyventojams skubėti pasikeisti slaptažodžius? Gal tai nėra būtina?
V. Gurčinas: Keisti slaptažodžius reikėtų tuomet, jeigu matome sąsajas. Daryti viską iš eilės ir galvoti, kad asmuo yra visiškai pažeidžiamas ir pažeista jo, vadinkime, visa virtuali erdvė, nereikėtų.
Jeigu nėra tų sąsajų, tas slaptažodžio keitimas bus gerai, nes jeigu jis kažkur yra nutekėjęs ir asmuo apie tai nežino, tai jau bus apsaugos sustiprinimas. Bet keisti juos tik tam, kad pakeistume, tikrai nereikėtų.
Bet čia yra dar viena gera proga pagalvoti, kaip yra elgiamasi, ir padaryti auditą. Kitaip tariant, savo galvoje arba savo sistemose, tame pačiame mobiliajame telefone.
Pagalvoti, ar į kodą neįeina asmens kodo kažkoks gabaliukas ar kita informacija. Kad ten jos nebūtų. Turime statistiką, prie kurios visi gali prieiti.
Žinome dažniausiai naudojamus slaptažodžius, žinome dažniausiai naudojamus įvairius fragmentus, figūrėles ir panašiai, ką naudojame savo dažniausiai naudojamame įrenginyje – telefone. Tai reikėtų būtinai apmąstyti.
Na, ir turbūt reikėtų, visa tai apmąsčius, stebėti situaciją ir, kai bus labai aišku, ką konkrečiai galima pagaminti iš to duomenų masyvo, kuris yra ištrauktas, pasižiūrėti, ar tai niekaip nesusiję su tuo, kas yra naudojama ir taikoma. Nebūtinai kalbu apie slaptažodžius.
Iš tiek duomenų, kiek šiandien matome, kad nutekėjo, galima sukurti įvairių dalykų. Kaip ir kažkokį nekilnojamojo turto žemėlapį. Ką galbūt žurnalistai labai norėtų pamatyti ir juo pasinaudoti. Klausimas, kiek mokėtumėte už tokią paslaugą?
Čia, aišku, visiškai juokauju. Būtų gerai, kad tokios paslaugos neatsirastų. Bet jeigu tokią paslaugą norėtų sukurti tie, kas turi tuos duomenis, jie tikrai galėtų tai padaryti. Dažniausiai būtent iš tokių didelių masyvų atsiranda konkretūs produktai, kurie leidžia greičiau tą informaciją įsisavinti. Duomenų bazė kaip duomenų bazė nieko iš savęs neduoda.
Sukūrus kažkokį interaktyvų sprendimą, kuris leistų žmonėms, kurie dirba, mato arba turi kažkokių poreikių tą informaciją turėti ar greičiau jos paieškoti, galimybės atsiranda iš karto. Ir plius turime įrankių, kurie leidžia tai padaryti.
Na, ir matome, kad internete yra įrankių, kuriuose galima pasitikrinti, ar jūsų duomenys nebuvo nutekinti. Jie, aišku, kai kurie yra rizikingi, reikėtų tai įvertinti ir naudotis labai atsakingai. Bet kažkokių panašių priemonių gali sukurti ir tie patys piktavaliai, tik iš kitos perspektyvos.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
