Nuoma už grynuosius apkarto: šeimininkas kada sugalvojęs kelia kainą, prašo apmokėti remontą

Radę nuomai tinkamą būstą, daugelis ima planuoti kraustymąsi ir pamiršta išsiaiškinti keletą svarbių dalykų. Specialistai pastebi, kad daugėja sukčiavimo atvejų, kai butus nuomoja ne jų savininkai. Taip pat, anot jų, daug nesutarimų kyla dėl šeimininkų lankymosi bute kiekvieną mėnesį ir prietaisų remonto. Kas turi už tai mokėti? Tad šiuos ir kitus dalykus būtina aptarti ne tik žodžiu, bet ir rašytinėje sutartyje.

Portalo tv3.lt skaitytojos Agnė ir Laura pasakojo, kad gyvena butuose, kuriuos jų šeimininkai nuomoja nelegaliai, todėl kilus nesutarimams, jos neturi kaip ir kam pasiskųsti.

Štai Agnė beveik 5 metus nuomojosi butą ir šiuo metu nusprendė išsikraustyti. Mergina skundžiasi, kad šeimininkė nenori grąžinti prieš 5 metus sumokėto 290 eurų depozito.

„Tuo metu labai ilgai ieškojau nuomai buto, tad radusi tinkamą neabejojau. Iš karto sutikau su nuomos kaina, depozitu ir mokesčiu brokeriui. Dabar jau išsiaiškinau, kad ne aš turėjau tą mokestį mokėti, bet buto savininkė. Tačiau tokia buvo sąlyga, jeigu butas man tinka, turiu susimokėti tarpininkavimo mokestį. Tad ir mokėjau“, – pasakojo Agnė.

Anot jos, taip pat buvo pasirašyta sutartis, tačiau ši neturėjo jokios juridinės galios.

„Praėjus pusantrų metų po sutarties pasirašymo buto šeimininkė pranešė, kad kelia kainą. Anot jos, keičiasi nekilnojamo turto (NT) rinkos kaina, tad ji irgi ją didina.

Dar vėliau sugedus skalbimo mašinai, turėjau prisidėti prie jos taisymo. Pasak šeimininkės aš gyvenu tame bute, tad ir prie sugedusių prietaisų remonto turiu prisidėti. Tačiau dabar, kai noriu išsikraustyti, ji nenori man grąžinti sumokėto depozito.

Nes nesutariame, kada aš prieš 5 metus atsikrausčiau. Aš tikrai prisimenu, kad mėnesio 1 dieną, o ji teigia, kad 20 dieną. Todėl jeigu išsikraustysiu irgi 1 dieną, o ne 20 dieną, jos teigimu depozitas padengs mano 10 dienų nuomą“, – situaciją aiškino Agnė.

Anot merginos, ji negali įrodyti teisybės.

„Visą laiką už nuomą ir komunalinius mokesčius mokėjau grynaisiais pinigais. Žinojau, kad butas nuomojamas nelegaliai. Šeimininkė labai bijojo, kad niekas apie tai nesužinotų. Tad prašė, jeigu kažkas ieškos buto savininko, sakyti, kad aš tik svečiuojuosi ir iš karto skambinti jai.

REKLAMA

Tada, kai apsigyvenau, tikrai negalvojau, kad svarbi legali sutartis. Tačiau dabar, kai tenka susidurti su daugybe problemų, gailiuosi, kad tada į sutartį žiūrėjau pro pirštus“, – sakė mergina.

Kita portalo tv3.lt skaitytoja Laura irgi pasakojo, kad be sutarties nuomojasi kambarį su dar dviem nuomininkais 3 kambarių bute.

„Šeimininkė būtinai prašo mokėti pinigus grynaisiais, šiuo metu, per karantiną gyvenu kitur. Todėl negaliu su ja susitikti ir perduoti pinigus, tad ji tik po ilgų įkalbinėjimų sutiko, kad pinigus pervesčiau bankiniu pavedimu. Ir primygtinai prašė mokėjimo paskirtyje nenurodyti, kad pinigai skirti nuomai.

Be to, prasidėjus pirmajam karantinui prašėme, kad nuleistų nuomą, tai ji sutiko nuleisti tik 2 mėnesius 20 eurų. Taip pat jeigu bute kažkas sugenda turime mokėti iš savo kišenės“, – piktinosi mergina.

Anot jos, normali, legali sutartis suteiktų nuomininkams daugiau teisių.

Įspėja apie sukčius

Nekilnojamo turto (NT) brokeris Evaldas Matlauskas teigė, kad ieškant nuomai buto svarbiausia išsirinkus jį apžiūrėti gyvai.

„Tada, jeigu butas tikrai tinka, reikia išsiaiškinti, ar jį tikrai nuomoja buto savininkas. Dabar daugėja sukčiavimo atvejų, kai nuomininkas įdeda skelbimą, iš potencialių nuomininkų paima depozitą ir nuomos mokestį ir pažada, kad po savaitės duos buto raktus. Tada per savaitę iš to buto išsikrausto ir norėję butą išsinuomoti žmonės lieka be pinigų. Tad tikrai svarbu išsiaiškinti, iš ko nuomojatės butą“, – pataria brokeris.

Dar jis pastebi, kad nuomininkai dažnai pamiršta perimdami butą pasidaryti nuotraukų, kaip tas butas atrodė prieš jiems atsikraustant.

„Būna, kad vėliau, kai nuomininkai nori išsikraustyti buto, savininkai prašo sumokėti už sugadintus daiktus. Nors šie jau buvo sugadinti dar prieš atsikraustant nuomininkams. Kartais šeimininkai taip elgiasi ne iš blogos valios, tiesiog jie anksčiau būna nepastebėję sugadintų baldų ar kitų dalykų, o nuomininkai prieš apsigyvendami irgi nepagalvoja, kad reikėtų pasidaryti buto nuotraukų. Tačiau tai atlikti būtina, kad vėliau nebūtų nesusipratimų.

REKLAMA

Taip pat svarbu išsiaiškinti, kaip nuomininkai ir buto šeimininkas supranta tvarkingą buto palikimą išsikrausčius. Vieniems – tai šiukšlių išmetimas išsikrausčius, o kitiems – langų išvalymas, užuolaidų išplovimas ir kiti dalykai. Tad šį dalyką irgi būtina aptarti, nes nuomotojas gali sakyti, kad butą paliko tvarkingą, o šeimininkas sakys priešingai“, – pastebėjo E. Matlauskas.

Paklaustas, kas turi mokėti už buto ir prietaisų, esančių jame, remontą brokeris teigė, kad tai irgi geriausia nurodyti sutartyje.

„Tačiau priimta, kad buities prietaisus remontuoja buto savininkai. Juk mokėdamas nuomą nuomininkas moka ir už buto, ir jame esančių prietaisų nudėvėjimą. Tačiau jeigu nuomininkas į skalbimo mašiną įdės plytą ir ją prasuks, aišku, kad už gedimus mokės jis pats. Bet jeigu meistras apžiūri skalbimo mašiną ir pasako, kad ją reikia taisyti, nes ji sena ir nusidėvėjo, už tai turėtų mokėti buto savininkas. Todėl reikia žiūrėti į gedimo priežastį“, – pasakojo brokeris.

Dar jis pastebi, kad pačioje pradžioje nuomininkas ir savininkas nesusitaria, kokiu būdu bus mokama nuoma.

„Savininkai dažnai nori ateiti ir pasiimti pinigus už nuomą ir komunalinius mokesčius grynaisiais. O nuomininkai nori atsiskaityti bankiniu pavedimu. Kai pasakau būsimiems nuomininkams, kad savininkas kas mėnesį norės ateiti pasiimti nuomos ir apžiūrėti butą dažnai jie tokio buto atsisako, nes nori privatumo.

Tačiau pastebiu, kad tie butai į kuriuos savininkas kas mėnesį užsuka yra tvarkingesni ir labiau prižiūrėti. Be to, buto nuoma yra verslas, o verslą reikia prižiūrėti ir nereikėtų jo palikti likimo valiai. Jeigu jo savininkas neprižiūrės gali tekti dažnai tą butą remontuoti“, – sakė E. Matlauskas.

Daugėja įregistruotų nuomos sutarčių

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, pastebėjo, kad praėjusiais metais buvo įregistruota apie 12 tūkst. juridinių faktų apie sudarytas nuomos sutartis.

REKLAMA

„Tai beveik dukart daugiau nei ankstesniais metais. Šis išaugimas sietinas su nuo praėjusių metų pavasario pradėjusia veikti valstybės pagalbos programa kompensuojant dalį nuo pandemijos nukentėjusių verslų nuomos mokesčio.

Be minėtos priežasties, kitas argumentas, kodėl vertėtų įregistruoti sudarytą nuomos sutartį, yra tai, kad tik įregistruota nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, vienai iš sutarties šalių ginant savo teises teisme“, – komentavo specialistas.

Anot jo, būsto nuomos santykiai neretai apibrėžiami tik žodiniu susitarimu.

„Vis dėlto norint išvengti nemalonių ir brangiai kainuoti galinčių nesusipratimų, tiek nuomininkas, tiek nuomotojas gali pasirašyti nuomos sutartį. Na, o siekiant užtikrinti visišką savo teisių ir interesų apsaugą, faktą apie sudarytą nuomos sutartį derėtų įregistruoti viešame registre. Tik tokiu būdu tai taps vieša, o pati sutartis galės būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.

Viešai prieinama informacija apie sudarytą nuomos sutartį apsaugo tiek nuomininką, tiek būsto savininką nuo galimo kitos sutarties šalies nesąžiningumo, leidžia aiškiai apibrėžti sutarties šalių teises ir pareigas, užtikrina sutarties sąlygų laikymąsi. Be to, didesnis būsto nuomos sutarčių skaičius prisideda ir prie visos NT rinkos skaidrumo“, – aiškino M. Samkus.

Anot jo, kad įregistruoti būsto nuomos sutartį gali reikalauti bet kuri sutarties pusė – tiek nuomotojas, tiek ir nuomininkas.


Rašyti komentarą...
R
Raimondas
2021-01-16 17:57:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jai tu naudojiesi ir sugadinti tai ir taisai,kas čia nesuprantama .
Atsakyti
-7

e
ei
2021-01-17 05:03:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
o kur dedasi tie mokesciai kam i kisenes
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų