Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kaunietė Agnė su vyru prieš keletą metų ėmė būsto paskolą, kantriai moka įmokas ir apie paskolos refinansavimą kol kas negalvoja.
„Per palūkanų piką ėmėme paskolą, matome, kad mažėja. Paskolos ėmimui mes su vyru kryptingai ruošėmės: susikaupę pakankamą sumą, tai viskas normaliai“, – pasakojo moteris.
Sutaupys pinigų
Refinansavimo paslauga leidžia sutaupyti pinigų. Kiti bankai gali norėti perimti jūsų paskolą ir takyti mažesnę pelno maržą.
„Aš turiu būsto paskolą ir noriu pasižiūrėti, kas šiuo metu yra rinkoje, galbūt aš galiu gauti paslaugą pigiau, kaip ir bet ką kita. Jeigu einu pas kirpėją, galiu pereiti kelias kirpyklas ir paklausti, kiek kainuoja mane apkirpti. Lygiai taip pat ir banke“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Jei bankas sutinka nuleisti savo maržą, nors ir keliomis dešimtosiomis procento, žmogus gali sutaupyti nemažas pinigų sumas.
„Jeigu paimtume 100 tūkstančių paskolą, kurios likutinė trukmė 20 metų. Vidutiniškai marža, mūsų duomenimis, susimažina 0,4 procentais. Per visą paskolos laikotarpį galima sutaupyti 4 tūkst. eurų“, – skaičiavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Lietuvoje vidutinė būsto paskola yra apie 100 tūkst. eurų už būstą, tai susiderėjus netgi 0,5 proc. mažesnes palūkanas, būtų galima sutaupyti apie 500 eurų per metus“, – tikino M. Dubnikovas.
Nuo vasario Lietuvoje galima supaprastinta tvarka refinansuoti savo paskolą. Tai reiškia, kad žmogui nereikia iš savo kišenės mokėti sąskaitų už turto vertintojo ar notaro paslaugas, kurių prireikia, kai paskolą perima kitas bankas. Šios paslaugos kainuoja maždaug iki tūkstančio eurų.
Pagal naują tvarką, išlaidas turės padengti paskolą perimantis bankas. Tiesa, supaprastinta tvarka galima pasinaudoti kartą per dvejus metus, kai nesikeičia būsto paskolos suma, nesikeičia įkeičiamas nekilnojamasis turtas, neilgėja būsto paskolos trukmė ir klientas nevėluoja mokėti įmokų.
„Šitas išlaidas apmoka kredito refinansuotojas, jeigu ta paskola yra refinansuojama. Refinansuotojas, jis, aišku, patirs tam tikras išlaidas, kad ir paskolos vertinimo išlaidas, jeigu tokių paprašys, bet jis tai įskaičiuos į maržą. Žmogus gauna vieną konkretų skaičių, tarkim 1,4 proc., o dabar jis moka 1,7 proc., jis labai aiškiai mato, kas jam apsimoka, o kas ne“, – teigė G. Šimkus.
„Supaprastina, tai reiškia, kad žmogui nekainuoja hipotekos, nekainuoja notaro išlaidos, nekilnojamojo turto vertinimas, ta įprastine tvarka galima naudotis tiek kartų, kiek žmogus nori“, – pabrėžė Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
Refinansavimų daugėja
Lietuvos banko duomenimis, pernai, kai supaprastinta tvarka dar negaliojo, gyventojai savo banke persitarė ar kitur refinansavo 8 proc. visų būsto paskolų. Pasak bankų asociacijos, bankai, sužinoję, kad jų klientai dairosi į konkurentus, dažnai sutinka pagerinti paskolos sąlygas.
„Didžioji dauguma yra vis dar banko viduje, tai gali ta tendencija ir išlikti. Dabar ir žiūrėsim visi kartu, ar kai kurie rinkos dalyviai, ar visi norės prisitraukti iš kitų bankų klientų ir pasididinti savo portfelį“, – dėstė E. Čipkutė.
„Persitarimų skaičius yra reikšmingai išaugęs, rinka reaguoja į šitą situaciją. Refinansavimų skaičius yra išaugęs, lyginant su situacija prieš keletą metų, kai mes ant rankos pirštų galėjome refinansavimus suskaičiuoti“, – tikino G. Šimkus.
Lietuvos bankas siūlo refinansuoti savo paskolą, jei rinkoje siūloma mažesnė palūkanų norma arba marža, nei pagal turimą kredito sutartį, jei klientas nusprendžia keisti būsto paskolos sutartyje nustatytą palūkanų normos rūšį arba jei pagerėjo paskolos turėtojo kreditingumas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
