Nuo ateinančių metų šių energinių produktų akcizo tarifo dydis bus beveik 22 kartais didesnis nei buityje naudojamoms gamtinėms dujoms taikomo akcizo tarifo dydis.
Negana to, skirtingai nei gamtinėms dujoms, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams nuo 2025 m. įvedama nauja papildoma akcizo dalis – vadinamoji CO2 dedamoji.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus arba kurios bus išpilstytos į balionus ar įrenginius, nebebus taikomas nulinis tarifas, o 304,1 Eur/t akcizo tarifas.
Šis dydis prilygsta gamtinėms dujoms taikomo akcizo tarifo dydžiui. Bet naudojant buityje, šildymui ar versle joms, kitaip nei naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, ir toliau yra numatytos lengvatos – atitinkamai 1,08 Eur/MWh ir 0,54 Eur/MWh (nuo 2026 m. sausio 1 d. – atitinkamai 1,50 Eur/MWh ir 1,00 Eur/MWh).
Vartotojai bus nuskurdinti?
„Toks teisinis reguliavimas, kai panaikinamas naftos dujų lengvatinis tarifas ir nustatoma papildoma CO2 dedamoji, o gamtinėms dujoms išlieka lengvatiniai tarifai ir nebus taikoma CO2 dedamoji, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vartotojų, naudojančių naftos dujas, ir vartotojų, naudojančių gamtines dujas.
Be to, tai turės neigiamą įtaką konkurencinėms sąlygoms verslo subjektų, naudojančių savo veikloje naftos dujas“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.
Akcizų įstatyme numatyta, kad naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams taikomos naujos CO2 dedamosios dydis 2025 m. bus 30,6 Eur/t, šią dedamąją numatoma didinti kiekvienais metais iki 2030 m., kol ji prilygs 183,6 Eur/t.
Esą gamtinių dujų ir naftos dujų CO2 išmetimai yra labai panašūs, bet gamtinėms dujoms CO2 dedamoji apskritai nėra nustatyta.
Be to, nors kiti energiniai produktai, tokie kaip anglys arba durpės, yra daug taršesnės nei naftos dujos, naftos dujoms nustatyta CO2 dedamoji yra gerokai didesnė nei anglims ar durpėms nustatytos CO2 dedamosios.
Toks teisinis reguliavimas, kai panaikinamas naftos dujų lengvatinis tarifas ir nustatoma papildoma CO2 dedamoji, o gamtinėms dujoms išlieka lengvatiniai tarifai ir nebus taikoma CO2 dedamoji, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vartotojų, naudojančių naftos dujas, ir vartotojų, naudojančių gamtines dujas, įsitikinusi Seimo narė.
Pasak jos, tai turės neigiamą įtaką konkurencinėms sąlygoms verslo subjektų, naudojančių savo veikloje naftos dujas.
Oficialiais statistiniais duomenimis, 2022 m. naftos dujų galutinis suvartojimas pramonėje, palyginti su 2021 m., išaugo 69,44 proc.
Naftos dujas buitiniams poreikiams naudojantys vartotojai paprastai gyvena kaimo vietovėse, kuriose nėra išvystyti gamtinių dujų tinklai.
Be valstybės paramos pereiti prie mažiau taršesnių kuro rūšių tokie buitiniai vartotojai nėra pajėgūs, todėl nauju reguliavimu jie bus ne paskatinti tapti energetiškai žalesni, o nuskurdinti, įsitikinusi L. Nagienė.
Brangs ir maisto produktai
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prognozavo, kad nuo kitų metų gali brangi daugelis maisto produktų. Esą tai yra susiję su didinamais akcizais kai kuriam iškastiniam kurui.
„Produktus brangins tie gamintojai, kurie gamyboje naudoja suskystintas dujas. Pavyzdžiui, mes naudojame jas savo gamykloje Šilalėje, kur gaminame mėsos produktus. Taip pat suskystintas dujas naudoja ir kiti gamintojai, pavyzdžiui, pienininkai“, – sakė prekybos tinklo vadovas.
Jis pabrėžė, kad šis brangimas nėra susijęs su konkrečiais produktais, bet su tuo, kad nuo kitų metų didėja suskystintų dujų akcizas.
O kalbėdamas apie artėjančio šventinio laikotarpio apsipirkinėjimą, D. Dundulis jo nesureikšmino.
„Jau daugelį metų stebime tas pačias tendencijas. Rugsėjį ir sausį išgyvename kritimą, o gruodį pakilimą. Tačiau kiekvienas mėnuo yra skirtingas.
Ankstyvos kalėdinės reklamos atveda pirkėjus, tačiau jos brangina produktus. Mes norime parduoti kuo žemesne kaina. Todėl renkamės tiesioginę, o ne perkeltinę reklamą“, – tikino D. Dundulis.
Tai lietuvos priesu bei tautos isdaviku valdzia
