Bankų analitikai kalba, kad didžiausią susirūpinimą keliančioje Latvijoje pirmųjų infliacijos valdymo rezultatų reikia laukti metų pabaigoje. Lietuviams patariama jau nelaukti laikų, kai metinė infliacija siekė 2-3%, rašo "Vz.lt".
"Nordea" banko parengtoje apžvalgoje neatmetama galimybė, kad infliacija Latvijoje, vasarą sumušusi dešimtmečio rekordus, šiemet viršys 10%.
Savo ruožtu "Nordea", kaip ir SEB Vilniaus bankas atkreipia dėmesį ir į infliaciją Lietuvoje.
"Nėra jokių priežasčių, kurios sugrąžintų 2-3% metinę infliaciją, net jei artimiausiu metu sumažės paklausa įvairiuose rinkos segmentuose - infliaciją didins augančios gamybos sąnaudos bei neišvengiamas energetinių išteklių brangimas. Be to, galima tikėtis laipsniško netiesioginių mokesčių tarifo didinimo", - teigia "Nordea" analitikai.
Metinė infliacija liepą Lietuvoje sudarė 5,1% ir buvo didžiausia nuo 1998 m.
Tačiau, "Nordea" nuomone, Lietuva bet kuriuo atveju dabar atrodo geriausiai tarp Baltijos šalių.
Praėjusią savaitę paskelbtoje "SEB Nordic" apžvalgoje teigiama, kad ekonomikos augimas lėtėja visose trijose Baltijos šalyse - mažėja ir skolinimosi bumas, tačiau infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas išlieka aukštas. SEB analitikai pažymi, kad Lietuva rodo mažiausiai perkaitimo ženklų.
"Padėtis yra problematiška, bet atrodo gana kontroliuojama", - savo ruožtu interviu VZ.LT apie Baltijos šalių ekonomikas kalbėjo Karlas Erikas Stolbergas (Carl Eric Staalberg), Baltijos ir Šiaurės šalių finansinės grupės "Swedbank", kuriai priklauso AB "Hansabankas", tarybos pirmininkas.
Savo ruožtu tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" Lietuvą įtraukė tarp Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos valstybių, kurių ekonomikos yra vidutiniškai pažeidžiamos dabartinių pokyčių pasaulinėje ekonomikoje, Latvijos verslo naujienų portalą db.lv cituoja "Baltic Business News".
Tarp tokių valstybių taip pat yra Libanas, Slovakija, Lenkija, Vengrija ir Pietų Afrikos Respublika. Labiausiai pažeidžiamos - Latvija, Islandija, Bulgarija, Turkija ir Rumunija. Mažiausiai - Rusija, Egiptas, Ukraina ir Čekija.
Didžiausią susirūpinimą specialistams kelia antrą pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė Latvija.
Tačiau komentuodami Latvijos padėtį "Nordea" specialistai teigia, kad įsisiūbavusį Lietuvos kaimynės šalies ekonomikos laivelį visgi pavyks suvaldyti.
Analitikai įsitikinę, kad latas nebus devalvuojamas, išskyrus vieną atvejį - jei privatus sektorius masiškai konvertuotų savo kreditus užsienio valiuta į latus.
Latvijos centrinis bankas savo ruožtu pabrėžia, kad paskolų rinka stabtelėjo, o priemonės, skirtos infliacijai suvaldyti, pirmuosius rezultatus turėtų duoti metų pabaigoje.
Gitanas Nausėda, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas, anksčiau kalbėjo, kad kol kas latviams nesiseka valdyti infliacijos, o tai daryti gali būti dar sunkiau.
"Latvijos vyriausybės parengtos infliacijos stabdymo priemonės kol kas lauktų rezultatų neduoda. Politikai ir analitikai vis garsiau kalba apie nusivylimą infliacijos valdymo priemonėmis. Tuo pačiu nereikia pamiršti, kad Latvijos dar laukia akcizų kilimas, tikriausiai brangs dujos, elektra", - praėjusį penktadienį VZ.LT sakė p. Nausėda.
Savo ruožtu Estija taip pat dar nepasitraukė iš pavojaus zonos, konstatuoja "Nordea" analitikai. Naujausi duomenys rodo, kad ekonomikos augimas lėtėja ir antrą ketvirtį jis pirmą kartą per dvejus metus jau nesiekė 10% Būsto rinka taip pat vėsta, skolinimo viršūnė taip pat jau pasiekta. Mažėja ir eksporto apimtys, tačiau turės praeiti dar kiek laiko, kol bus aiškios tendencijos.
Tačiau Estijos ekonomika stovi tvirčiau nei šių metų pavasarį ir tai leidžia manyti, kad didžiausi pavojai jau praeityje, nors darbo užmokesčio augimas vis dar gerokai viršija darbo našumo augimą. Kita vertus, jau 2008 metais tikimąsi ekonomikos atvėsimo ir paklausos bei pasiūlos santykių normalizavimosi, todėl manoma, kad infliacijos lygis mažės, sakoma "Nordea" pranešime spaudai.
