Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje teigiama, kad mūsų šalies energetinė nepriklausomybė iki šiol nėra užtikrinta ir energijos vartotojai vis dar neturi galimybių pirkti energiją už konkurencingą, laisvos rinkos principais vadovaujantis nustatomą kainą. Siekiant, kad Lietuva iš tikrųjų būtų visavertė Europos Sąjungos valstybė narė, šalies energetika turi būti visiškai integruota į Europos kraštų energetines sistemas, o pati šalis – turėti pakankamai vietinių pajėgumų, kurie galėtų užtikrintai patenkinti visus mūsų energijos poreikius ir būti pajėgi dalyvauti ir konkuruoti bendrose ES energijos rinkose, taip pat efektyviai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis bene svarbiausioje šiuo metu energetikos srityje.
Pagal tokią strategiją šiuos siekius užtikrinti turi Lietuvos integracija į ES energetikos sistemas, paremta strateginių energetikos projektų ir pažangių iniciatyvų įgyvendinimu. Šios iniciatyvos ir projektai privalo garantuoti ne tik konkurencija grindžiamus santykius, bet ir sumažinti galimas energetines, ekonomines ir politines grėsmes Lietuvai.
Vienas iš tokių strateginių mūsų šalies projektų yra elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Ši jungtis yra būtina sąlyga, norint sukurti bendrą Baltijos valstybių ir Skandinavijos šalių elektros rinką. Būsimasis elektros tiltas sudarys sąlygas Lietuvai perspektyvoje pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių.
Kitaip nei Visagino atominė elektrinė ar nemažai gyventojų emocijų sukėlę skalūnų dujų gavybos projektai, jungčių su Švedija ir Lenkija projektų reikalingumu Lietuvoje, regis, niekas nedrįsta abejoti. Šiandien jau visi supranta, kad alternatyvaus elektros energijos importo ir eksporto kanalo turėjimas padės išvengti priklausymo nuo vienintelio elektros energijos tiekėjo Rytuose.
Kai kurių mokslininkų atliktų skaičiavimų duomenimis, Lietuva ir pati turi pakankamai elektros energiją generuojančių galių. Tačiau daugumos jų techninės bazės – pasenusios ir fiziškai susidėvėjusios. Be to, pagrindinis jėgainėse naudojamas kuras yra gamtinės dujos, kurių kainos pastaraisiais metais šoktelėjo į iki šiol sunkiai įsivaizduojamas aukštumas. Dėl to šiuos gamybos šaltinius tapo nerentabilu naudoti elektros energijai gaminti. Importuojama elektros energija jau tapo gerokai pigesnė už tą, kurią mūsų šalis sugeba pasigaminti. Be to, ir jau minėtas pagrindinis jėgainių kuras – gamtinės dujos – atkeliauja taip pat iš to paties vienintelio, savo sąlygas diktuojančio tiekėjo. Ir kas bus, jei tam vieninteliam tiekėjui staiga kils noras daugiau nebetiekti kuro ar pačios elektros energijos?
Geriau nereikia turėti jokių iliuzijų ir suprasti, kaip yra svarbu turėti alternatyvią galimybę importuoti elektros energiją iš kitų šaltinių. Be abejo, techninių specialybių žmonės pasakytų, kad tai – emocinis požiūris, nes techniniai dalykai yra daug sudėtingesni. Tačiau visai neseni su dujų tiekimu į Vakarų Europą per Ukrainą susiję atvejai yra geri pavyzdžiai, kurie norom nenorom verčia mus susimąstyti.
Kalbant apie elektros energijos tiekimo patikimumą (tai iš esmės yra bene pats svarbiausias dalykas, sprendžiant energijos tiekimo problemas apskritai), naujoji „NordBalt“ jungtis turėtų būti naudinga jam padidinti. Nutrūkus esamam tiekimui iš Rytų ar išsijungus kuriam nors stambiam Lietuvos generatoriui, tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija būtų tas kanalas, kuriuo būtų užtikrintas elektros energijos importavimas į mūsų šalį. Tačiau čia jau įžiūrima ir tam tikrų niuansų. Šios jungtys vargu ar galės užtikrinti viso Lietuvai trūkstamo elektros energijos kiekio tiekimą. Pasak ekspertų, kol kas tai padaryti yra pajėgi tik galinga Rusijos elektros energijos tiekimo sistema. Tačiau tuo metu, pavyzdžiui, praėjus keletui minučių nuo incidento, trūkstamą elektros energijos kiekį vis dėlto būtų galima gauti per planuojamas statyti tarpsistemines jungtis.
Planuojamos nutiesti „NordBalt“ jungties ilgis – apie 450 km, o galia – 700 MW. Šią jungtį sudarys aukštosios įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys ir Lietuvoje, ir Švedijoje. Numatoma, kad statybos prasidės jau 2014 m. pavasarį, o ją eksploatuoti planuojama pradėti 2015-ųjų gruodį. Šį strateginės reikšmės elektros energetikos projektą įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“. Šalių bendradarbiavimas apima „NordBalt“ jungties planavimo ir statybos etapus, o statybos metu sukurta infrastruktūra šalims priklausys atskirai – AB „Lietuvos energijai“ priklausys elektros srovės keitiklis Klaipėdos pastotėje, kabelis nuo Klaipėdos pastotės iki jūros ir 50 % viso jūrinio kabelio. Aišku, atitinkama kabelio dalis ir jungties infrastruktūra Švedijos pusėje priklausys „Svenska Kraftnät“.
Iki šio laiko, pagal gaunamus informacinius pranešimus, jau yra atlikti Baltijos jūros dugno tyrimai, pagaminta apie 100 km ilgio jūrinio kabelio, taip pat pabaigtas rengti Klaipėdos keitiklių pastotės techninis projektas, pradėti kabelio instaliavimo Lietuvoje projektavimo, esamų pastočių ir elektros linijų rekonstrukcijos bei kiti darbai.
Mažiau nei prieš mėnesį bendrovė „Litgrid“ pranešė, kad gavo visus reikiamus leidimus jungties „NordBalt“ statybai pradėti. Buvo paskleista informacija, kad įmonė jau užbaigė ilgiausiai užtrukusį projekto etapą – teritorijų planavimą, techninių sprendinių projektavimą ir privalomas leidimų gavimo procedūras.
Leidimus Lietuvos teritorijoje ir Baltijos jūroje tiesti „NordBalt“ aukštosios įtampos elektros energijos perdavimo kabelį suteikė Klaipėdos rajono ir miesto savivaldybės bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Projektinių sprendinių derinimo procese taip pat dalyvavo Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento ir įmonių, eksploatuojančių infrastruktūros objektus Klaipėdos regione, specialistai.
Šiais metais pagal parengtus planus, prieš pradedant kloti kabelį, bus atlikti parengiamieji statybos darbai – nuo Kuršių marių iki Baltijos jūros bus įrengtas laikinas kelias, skirtas pravažiuoti sunkiasvorei technikai, taip pat bus atlikti nelengvi horizontaliojo gręžimo darbai Kuršių nerijoje bei po Kuršių marių dugnu.
Rekonstruojamoje Klaipėdos transformatorių pastotėje 2014 m. pradžioje bus pradėta nuolatinės elektros srovės keitiklio statyba. Prie šio keitiklio prijungtas aukštosios įtampos kabelis bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu iki pat Nybru pastotės Švedijos teritorijoje. Nuolatinės elektros srovės keitiklis yra reikalingas perduoti elektros energijai tarp dviejų skirtingų Lietuvos ir Švedijos elektros sistemų.
Šiuo metu tiesiama nauja elektros perdavimo linija nuo Klaipėdos į Telšius. Ši linija bus prijungta prie šiuo metu rekonstruojamos Klaipėdos transformatorių pastotės. Bendrovė praneša, kad didžioji dalis šios linijos atramų Plungės ir Telšių rajonų ruože jau pastatyta, o per šiuos metus planuojama pastatyti ir kitas suprojektuotas Klaipėdos rajone atramas. Linijos tiesimo darbus planuojama užbaigti 2014 m. pabaigoje, o pradėjus veikti tarpsisteminei „NordBalt“ jungčiai, per šią liniją į Lietuvą ir Latviją jau bus galima perduoti elektros energiją, siunčiamą iš Skandinavijos.
Baltijos jūroje „NordBalt“ jungties kabelį klos specialiai tokiems darbams pastatytas laivas, atitinkamai pavadintas „AMC Connector“. Tai – 9 000 t keliamosios galios kompiuterizuotas ir robotizuotas milžinas, kuris yra pajėgus per keletą reisų paguldyti visą jūrinę kabelio dalį į jai skirtą vagą, kurią jūros dugne stipria vandens srove išplaus du laive esantys robotai.
„NordBalt“ jungtis bus pirmoji jūrinė jungtis Lietuvos energetikos istorijoje. Įdomu, kad ši jungtis bus trečia pagal ilgį povandeninė jungtis pasaulyje.
