• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip pastebi žinomas ekonomistas, naujausi statistiniai duomenys rodo, kad šalies ūkis pradeda trauktis. Tačiau nepaisant galimų sunkumų, kai kurie gyventojai išleidžia daugiau pinigų ir ne pirmo būtinumo dalykams.

Kaip pastebi žinomas ekonomistas, naujausi statistiniai duomenys rodo, kad šalies ūkis pradeda trauktis. Tačiau nepaisant galimų sunkumų, kai kurie gyventojai išleidžia daugiau pinigų ir ne pirmo būtinumo dalykams.

REKLAMA

Ekonomistai recesiją dar vadina ekonominiu nuosmukiu, kai nemažiau nei 2 ketvirčius iš eilės ekonomikoje yra fiksuojamas neigiamas bendro vidaus produkto (BVP) pokytis. Jis sukelia ekonomikos susitraukimą.

Dažniausiai ekonomikos susitraukimas yra lydimas infliacijos, investicijų kritimo, gamybos ir paslaugų sektoriaus susitraukimo, dėl kurio auga nedarbo lygis ir mažėja šalies gyventojų pajamos.

Pirmadienį Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius duomenis apie tai, kad šį kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, mūsų šalies pramonės produkcija susitraukė daugiau kaip 15 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Pramonė, kaip ir mažmeninė prekyba, kuri taip pat traukiasi, sudaro nemažą dalį Lietuvos BVP. Traukiantis šioms sritims gali mažėti ir bendras BVP, o tai savo ruožtu reikšti ir recesiją.

REKLAMA

Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje dėmesį į tai atkreipė „Swsedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Šiandien paskelbti pramonės duomenys patvirtina tai, ką buvo galima įtarti – Lietuvos ekonomika jau yra recesijoje“, – komentavo ekonomistas.

Kita vertus, jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriose verslo srityse toliau fiksuojamas augimas.

„Tuo pačiu metu matome nemažai ekonominės šizofrenijos arba, geriausiu atveju, grubios dichotomijos ženklų – mažmeninė prekyba maisto produktais šiemet krito 7,5 proc. bet apyvartos restoranuose ir baruose išaugo 10,5 proc. (reali, atsižvelgus į infliaciją).

REKLAMA
REKLAMA

Gali būti, kad kai kurie žmonės parduotuvėse perka mažiau maisto produktų, nes dažniau valgo skrudintas šukutes užgerdami mimozomis ne namie, o restoranuose. Bet realybė turbūt mažiau glamūrinė“, – svarstė N. Mačiulis.

Neseniai paskelbta, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino Lietuvos ekonomikos raidos prognozę 2023 metams, tačiau pagerino 2024 metams: numatomas nežymus –0,3 proc. susitraukimas šiemet, kurį lems nepalankios pirmojo metų pusmečio tendencijos, ir sugrįžimas į 2,7 proc. BVP augimo kelią kitais metais.

TVF numato, kad infliacija Lietuvoje slops lėčiau, nei prognozavo praėjusį rudenį, ir šiemet ji turėtų lėtėti iki 10,5 proc.

Tiesa, kovą paskelbtomis prognozėmis, Finansų ministerija vis dar numato, kad šiemet Lietuvos BVP didės 0,5 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų