Ne visi darbuotojai žino, kad dieną prieš oficialią šventinę dieną galima dirbti valanda trumpiau.
Taip pat ne visi žino, kad jei darbo laiko prieš šventinę dieną susitrumpinti nepavyksta, tuomet, žmogui priklauso daugiau pinigų.
Valanda trumpesnė darbo diena priklauso ne visiems
Darbo kodekse numatyta, kad dieną prieš valstybines šventes darbuotojams turi būti sutrumpinama darbo diena – jie gali dirbti viena valanda trumpiau nei įprasta.
Pažymima, kad tokia tvarka negalioja tiems, kurių darbo trukmė ir taip yra trumpesnė dėl pareigų pobūdžio. Tai gali būti, pavyzdžiui, medikai, pedagogai, dėstytojai, vaistininkai bei kiti specialistai, kurių sutrumpintą darbo laiką reglamentuoja atskiras aprašas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad trumpinant darbo dieną prieš šventes nėra svarbu, kokiu darbo režimu dirbama – ar tai būtų visa darbo diena, ne visa, suminė darbo laiko apskaita ar budėjimas.
Kitaip tariant, darbdavys privalo užfiksuoti realų tą dieną dirbtą laiką, net jeigu jis buvo trumpesnis dėl šventinės dienos išvakarės.
Už šią „trumpesnę“ darbo dieną darbuotojams turi būti sumokama kaip už pilną, pagal darbo sutartį nustatytą, darbo laiką.
Pasitaiko atvejų, kai darbuotojas pas tą patį darbdavį eina kelias pareigas. Tokiais atvejais trumpesnė darbo diena taikoma bendrai darbo dienos trukmei, o ne kiekvienai pareigybei atskirai.
Jeigu darbuotojas pradeda dirbti šventinės dienos išvakarėse, o darbo pamainą baigia jau per šventę, vis tiek turi būti užtikrinta, kad švenčių išvakarėse dirbama 1 valanda trumpiau nei įprastai.
Kada priklauso didesnis atlygis?
Jei nėra galimybės sutrumpinti darbo dienos prieš šventes, o darbuotojas sutinka dirbti ilgiau, tai laikoma viršvalandiniu darbu. Tokiu atveju privaloma užtikrinti ne mažesnį nei 1,5 karto darbo užmokesčio dydžio atlygį.
Darbas per pačią šventinę dieną turi būti kompensuojamas dar didesniu tarifu – ne mažesniu kaip 2,5 karto daugiau nei įprastas darbo užmokestis.
Tuo tarpu, jei darbuotojas dirba viršvalandžius per poilsio dieną (kuri nėra įtraukta į darbo grafiką), arba viršvalandinius darbus naktį – už tai priklauso ne mažesnis kaip dvigubas atlygis.
Taip pat svarbu, kad viršvalandžių kompensavimas nebūtinai turi būti piniginis. Darbuotojas gali rinktis ir poilsio laiką vietoje papildomo atlygio. Tokiu atveju, vietoj išmokos darbuotojui suteikiamas papildomas laisvas laikas, kuris pridedamas prie jo kasmetinių atostogų.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirbo 2 valandas viršvalandžių savo poilsio dieną, šis laikas dauginamas iš 2, todėl prie jo atostogų prisideda papildomos 4 valandos poilsio.
