Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai teigia įžvelgiantys rinkos stabilizacijos ženklų, bet prieškrizinio lygio augimo nesitiki. Kas galėjo paskatinti NT sandorių padaugėjimą, turint omenyje, kad nei atlyginimai, nei vartojimas pastarąjį pusmetį nedidėjo, o nedarbas augo? Ir ar šios rinkos augimas būtų ekonomikai geras, ar nauju burbulu grasinantis ženklas?
Apie tai Balsas.lt klausė NT vystytojų bendrovės „Eika“ Plėtros direktoriaus Domo Dargio.
- Kokie įžvelgiami NT rinkos stabilizacijos ženklai?
- Pirmiausia, tai stabilizavosi būsto pardavimų sandorių skaičius. Pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje užfiksuota virš 2500 būsto pirkimo-pardavimo sandorių. UAB „Eika“ projektuose pardavimai taip pat stabilūs, nuo metų pradžios kas mėnesį parduodame virš 10 butų, iš kurių didžiąją dalį pardavimų sudaro butai „Santariškių namuose“, kadangi šiame projekte yra didžiausia pasiūla.
Kitas svarbus NT rinkos stabilizacijos veiksnys yra kaina. Naujo būsto kainos per šį pusmetį koregavosi nežymiai, vos 1-3 proc. Vadinasi, dabartinės kainos atitinka pirkėjų lūkesčius, nes pardavimai nemažėja.
- Kas galėjo paskatinti sandorių padaugėjimą?
- Dažnai pardavimus lemia vartotojų lūkesčiai. Dauguma pirkėjų laukė kainų dugno, dalies jų vertinimu dabar yra palankiausias metas investicijai. Kitas svarbus veiksnys, tai itin mažos indėlių palūkanos bankuose. Investicija į NT yra pelningesnė nei kelių procentų indėlis banke.
- Kokie būstai dabar paklausesni: seni ar nauji?
- Toks vertinimas negali būti vienareikšmiškas, kadangi kiekvienas renkasi pagal poreikius ir prioritetus. Registrų centro duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje naujos statybos butų pardavimai sudarė tik 16 proc. visų pardavimų. Naujų būstų pasiūla šiuo metu yra daug kartų mažesnė nei senos statybos, todėl ir pardavimų skaičius auga lėčiau. Taip pat pirkėjams yra svarbi kaina, nes senos statybos būstai yra pigesni. Perkamiausi senos statybos būstai yra iki 30 kv. m, o naujos statybos butų tokios kvadratūros beveik nėra. „Eika“, įvertinusi tokią paklausą, klientams jau gali pasiūlyti tokio tipo nedidelių, apie 30 kv. m ploto, butų.
- Kokių būstų pasiūla yra didesnė?
- Didesnė yra senos statybos būsto pasiūla, tačiau konkrečių skaičių negalėtume įvardinti. Šiuo metu Vilniuje parduodama virš 1500 naujos statybos butų baigtuose ir baigiamuose statyti projektuose. Naujų butų pasiūla per metus sumažėjo net 33 proc. Pasirinkimo galimybės pirkėjams mažėja nuolat, pasiūlos nepapildant naujiems būsto projektams.
- Ar atsiranda naujų NT projektų? Kiek NT turi bankai?
- Naujų projektų beveik neatsiranda, daugiausiai yra atnaujinama jau pradėtų kvartalų plėtra. Tai gali būti vienas namas, bet jokiu būdu ne naujos gyvenvietės. Šiais metais bus statomi tik pavieniai namai naujuose kvartaluose. Apie bankams priklausantį NT sunku pasakyti, tačiau bankai tikrai nėra suinteresuoti periminėti ir kaupti nekilnojamąjį turtą, nes jie pinigus uždirba ne iš butų ar namų pardavimo.
- Ar lanksčios pirkėjų ir pardavėjų derybos? Kieno pusėje dabar didesnė persvara?
- Šiandien derybų sezonas jau pasibaigęs, nes, sumažėjus būsto pasiūlai, pirkėjai nebeturi tokio plataus pasirinkimo asortimento. Prieš gerą pusmetį buvo normalu tikėtis 10-20% nuolaidos, tačiau šiuo metu nuolaidos taikomos tik pavieniuose projektuose. Kokybiškuose projektuose pardavimų apimtys išlieka stabilios, todėl skatinti pardavimus nuolaidomis nėra būtina.
- Daugiau perkama per bankus ar tiesiogiai (pvz., iš bankų atsiėmus indėlius, kitų santaupų)?
- Didžioji dalis klientų, perkančių ekonominės klasės būstą, dalį lėšų skolinasi bankuose. Prestižinių butų pirkėjai yra labiau linkę būsto įsigijimą finansuoti savo lėšomis. Taip pat savas lėšas investuoja dažniausiai tie, kuriems perkamas būstas yra antras ar trečias, kitaip sakant - investicija.
- Ar reikalingas toks augimas, koks buvo iki krizės? Ką jis reikštų?
- Butų sandorių skaičiaus augimas - teigiamas veiksnys, atspindintis vartotojų lūkesčių atsigavimą. Vis dėlto, staigus augimas sukeltų chaosą. Naujos statybos vyksta vangiai, o išaugusi paklausa sukeltų pasiūlos stygių ir dirbtinai priverstų kainas kilti. Labiau sveikintinas scenarijus - natūralus kainų ir sandorių skaičiaus augimas, pagrįstas stiprėjančia Lietuvos ekonomika.
TIK FAKTAI
Antrąjį 2010 metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas mažiausias butų kainų sumažėjimas nuo būsto kainų kritimo pradžios – tik 0,5 proc., skelbia nekilnojamojo turto vystytojai „Ober-Haus“.
Registrų centro negalutiniais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta apie 22 proc. daugiau būsto pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus.
Preliminariais Registrų centro duomenimis, per pirmąjį 2010 metų pusmetį Vilniuje jau įregistruota virš 2,5 tūkst. butų įsigijimo sandorių. Tiesiogiai iš NT vystytojų parduota arba rezervuota apie 670 naujų butų, tai 47 proc. daugiau nei per 2009 metų pirmąjį pusmetį. Naujų butų pasiūla per metus baigtuose projektuose Vilniuje sumažėjo 33 procentais.
Pagal bendrovės „Rait“ atliktą apklausą, 93 proc. iš 1000 respondentų neketina artimiausiu metu pirkti būsto.
