Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa pasakojo, kad neseniai perkant naudotą automobilį pardavėjas ją bandė apgauti.
„Automobilio ieškojau turguje, draugai jau buvo įspėję, kad prekeiviai gali apgaudinėti. Todėl į pirkimo sandorį ėjau su slapta kamera.
Apžiūrėjusi ir išsirinkusi automobilį, sumokėjau 6,5 tūkst. eurų grynaisiais. To prašė pats pardavėjas. Tada susėdome su pardavėju pildyti pirkimo sutarties ir pamačiau, kad joje pirkimo suma jau kita. Vyras įrašė, kad automobilis kainuoja 3,8 tūkst. eurų“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad sumą paprašė pakeisti ir įrašyti teisingą – būtent tiek, kiek ji ir sumokėjo grynaisiais.
„Tačiau pardavėjas nesutiko. Jis atšovė, kad jeigu man kažkas nepatinka galiu automobilio nepirkti ir padėjo ant stalo tuos 3,8 tūkst. eurų. Pasakiau, kad sumokėjai 6,5 tūkst. eurų, o ne 3,8 tūkst. eurų. Kilo konfliktas.
Tačiau pardavėjas nieko nenorėjo girdėti. Jis liepė pasiimti automobilį arba 3,8 tūkst. ir dingti iš ten“, – toliau pasakojo Rasa.
Ji tikino, kad pasiėmė automobilį ir išvažiavo su sutartimi, kurioje buvo nurodyta, kad už automobilį sumokėjo 3,8 tūkst. eurų.
„Grįžusi namo peržiūrėjau įrašą, jame viskas matosi. Norėčiau kreiptis į policiją dėl apgavystės, tačiau baiminuosi, kad pati galiu likti kalta, nes slapta padariau tą vaizdo įrašą“, – abejojo moteris.
Pranešti apie sukčius būtina
Policija prašo nedelsiant pranešti, kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi ar jį pastebėjus. Kalbant apie nesąžiningą naudotų automobilių pardavimą, to paties prašo ir VMI.
VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius teigė, kad viena iš didžiausių naudotų automobilių pardavimo sektoriaus problemų ir yra fiktyvūs sandoriai ir už jų besislepiantys mokesčių vengiantys pardavėjai, nuo kurių galiausiai nukenčia galutinis pirkėjas ir skaidriai veikiantis verslas.
„Nors šiam sektoriui VMI skiria ir toliau skirs ypatingą dėmesį, tačiau sprendžiant šią problemą yra labai svarbus ir pačių pirkėjų elgesys.
Gyventojai turėtų netoleruoti akivaizdžių sukčiavimo veiksmų ir nesutikti pasirašyti sutarties su fiktyvia kaina, nes galiausi gali nukentėti patys. O susidūrus su tokia situacija, t. y. pastebėjus mokestinius pažeidimus, apie tai informuoti VMI“, – pirkėjams patarė jos atstovas.
Anot jo, kai pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju, sutinka sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą nei realiai sumokama, jis ne tik prisideda prie dokumentų klastojimo, tačiau ir praranda garantijas dėl automobilio.
„Pavyzdžiui, jeigu automobilis turi defektų, apie kurios pardavėjas neinformavo, tai pirkėjas negalėtų susigrąžinti faktiškai sumokėtos sumos, nes neturi įrodymų, kad sumokėjo daugiau, nei įrašyta pirkimo–pardavimo sutartyje.
Taip pat pirkėjui, vėliau parduodant tą patį automobilį kitam asmeniui už didesnę kainą nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, tenka sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo neva gauto pelno. Tuo metu pardavėjas nuo mokesčių mokėjimo išsisuka“, – komentavo R. Puncevičius.
Jis pateikė pavyzdį.
„Jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį už 6 tūkst. eurų, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 2 tūkst. eurų automobilio kainą. Vėliau, tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę kitam naudotojui į sutartį įrašė 5 tūkst. eurų, tai jam teks sumokėti 450 eurus GPM“, – skaičiavo R. Puncevičius.
VMI vykdo kontrolę
VMI atstovas teigė, kad 2019–2023 I ketv. kontroliuojant šį sektorių buvo atlikti 2177 kontrolės veiksmai, nustatyta papildomai mokėtinų mokesčių suma viršija 9,27 mln. eurų.
„Atliekant kontrolės veiksmus pasitelkiama tiek VMI turima informacija, tiek iš trečiųjų asmenų gauta ar viešoje erdvėje pasirodžius (skelbimų puslapiai, socialiniai tinklai, žiniasklaidos publikacijos ir kt.) – sakė R. Puncevičius.
Jis pastebėjo, kad nuo 2021 m. įsigaliojo pareiga transporto priemonėms turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK).
„SDK kodas suteikia galimybę nuo pat pradžių identifikuoti asmenis, siūlančius parduoti automobilius, taip pat konkrečius parduodamus automobilius (pagal markę, kėbulo numerį), bei siūlomą pardavimo kainą
Tai leidžia atlikti išsamesnes rizikos analizes bei greičiau nustatyti galimai rizikingus pardavėjus, kurie, pvz. automobilius parduoda be SDK, nurodo rinkos kainos neatitinkančias pardavimo sumas“, – atkreipė dėmesį R. Puncevičius.
Ko svarbu nepamiršti perkant automobilį?
VMI atstovas siūlo tikrinti SDK.
„Patikrinkite, ar pardavimo skelbime arba pardavimo iškaboje ant automobilio yra nurodytas SDK ir ar jis yra teisingas. Tai galima patikrinti „Regitros“ internetinėje svetainėje. Jei paprašius pardavėjas negali pateikti SDK ar kodas neteisingas, tai gali būti pirmasis ženklas, kad galimai veikla vykdoma nesąžiningai.
Taip pat visais atvejais perkant automobilį privalu sudaryti teisingą pardavimo – pirkimo sutartį. Siūlymas pasirašyti užsienietišką sutartį, nors iš tiesų automobilį perkate Lietuvoje iš Lietuvos piliečio, yra dokumentų klastojimas ir atima iš pirkėjo visas garantijas bei priverčia prisidėti prie nelegalios veiklos. Pirkėjui, kuris sąmoningai sutiko suklastoti sutartį taip pat gali būti taikoma atsakomybė“, – įspėjo R. Puncevičius.
Anot jo, taip pat verta visada patikrinti, ar nurodyti teisingi pardavėjo duomenys – vardas pavardė, asmens kodas, ir ar jie atitinka asmens tapatybės dokumentuose esančius, ar pagal juos surandamas būtent to automobilio SDK.
„Nesutikite sutartyje nurodyti mažesnę kainą, nei ji yra iš tiesų. Fiktyvus kainos sumažinimas yra naudingas tik pardavėjui, nes padeda nuslėpti mokesčius, kai tuo metu pirkėjui dėl to gali atsirasti mokėtinų mokesčių.
Įsigijus automobilį nepamirškite deklaruoti nuosavybės pasikeitimo: pirkėjas užregistruoja pirkimą pirmas, o pardavėjas patvirtinta“, – patarė R. Puncevičius.
Pasak jo, būtina pranešti apie sukčiavimą.
„Pastebėjus pažeidimus, kviečiame gyventojus nelikti abejingiems ir apie tai pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, ar VMI internetinėje svetainėje užpildžius e. formą STOP šešėliui skiltyje“, – prašė VMI atstovas.
