Sulaukėme ilgai lauktų bet visiškai kitokių naujųjų, 2009-ųjų, metų. Lietuva nubudo kitokia - viskas pabrango, o kas nespėjo, pabrangs vėliau, bet dar šiemet. Laimingi tie, kurie Naujųjų išvakarėse sulaukė palinkėjimų „į piniginės storumą“, rašo „Respublika“.
Mokėsime, kiek reikės
Nors Lietuvos energetikos bendrovė LEO LT buvo prašiusi elektros kainą didinti 7 ct/kWh su PVM, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienašališkai nusprendė kainą didinti 4 ct/kWh. Nuo sausio 1 d. gyventojai privalės mokėti iki 37 ct/kWh, įskaitant 19 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Kitiems vartotojams elektra pabrango 2,5 ct/kWh.
Iki naujųjų metų elektra gyventojams, besinaudojantiems elektrine virykle, kainavo 29 ct/kWh, o ja nesinaudojantiems - 33 ct/kWh. Naujųjų kainų skatino nebijoti Kauno technologijos universiteto docentas Anzelmas Bačauskas. Jo manymu, kiekvienas normalus žmogus už viską moka tiek, kiek reikia. „Už geresnį produktą reikia brangiau mokėti“, - „Respublikai“ teigė pašnekovas.
Paklaustas, ar dėl to, kad elektra gyventojams pabrangs 4 ct/kWh, jos kokybė smarkiai pagerės, docentas atsakė netvirtai. „Juk niekas nenori mokėti brangiau už tą pačią prekę. Kokybė tiesiog privalo gerėti“, - optimistiškai kalbėjo A.Bačauskas.
VKEKK leido branginti ir vėjo jėgainių gaminamą elektros energiją nuo 22 ct/kWh iki 30 ct/kWh. Vėjo energija superkama norint užtikrinti atskirų gamintojų egzistavimą rinkos sąlygomis veikiančiame elektros energijos sektoriuje.
Problema - atlyginimai
Po Naujųjų metų vakarėlio grįžę namo neskubame kaisti arbatinuko ant dujinės viryklės, nes nuo sausio 1 d. gamtinių dujų vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 800 kubinių metrų gamtinių dujų, kintamoji kainos dalis padidėjo nuo 1,62 lito iki maždaug 2,10 lito už kubinį metrą.
Kuo daugiau vartotume, tuo mažiau mokėtume: apie 1,60 lito už kubinį metrą vietoj anksčiau galiojančio 1,26 lito tarifo privalės mokėti sunaudojantys iki 2 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Tie, kurie sunaudos daugiau nei 2 tūkst., už kubinį metrą mokės maždaug 1,55 lito.
„Lietuvos dujų“ tvirtinimu, gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos nuo Naujųjų metų vidutiniškai padidėjo 18,6 proc., o skirstymo paslaugos kiek daugiau nei 35,4 proc.
Keičiantis dujų kainoms, keičiasi ir šilumos kaina. Už šilumą namuose teks mokėti daugiau. Lietuvos gyventojai prie didesnių sąskaitų imti pratinti Naujųjų išvakarėse.
Šilumos tiekėjų duomenimis, sostinės gyventojai už lapkričio mėnesį vidutiniškai mokėjo po 3,79 lito už kv.m. Mokant tokiu tarifu už vidutinio dydžio dviejų kambarių butą vilniečiai paklodavo apie 200 litų per mėnesį.
Dėl šilumos kainų raminti skubėjo A.Bačaukas: „Kitokių kainų nustatyti neįmanoma, nes jos yra kontroliuojamos. Visa bėda ne kainos, o žmonių atlyginimai. Vienas iš demokratijos ypatumų yra tai, kad leidžiama diskutuoti apie per dideles kainas. Diskutuoti sveika, bet reikia suprasti, kad privalome daugiau užsidirbti“. Paguodė.
Žalingi įpročiai - prabanga
Nuo naujų kainų šiurpstantiesiems 2009 m. nepatartina pradėti nesaikingai vartoti alkoholį ar rūkyti. Tai gali itin greitai ištuštinti pinigines. Priklausomai nuo stiprumo alkoholiniai gėrimai sausio 1-ąją brango nuo kelių iki maždaug 70 centų.
Kuo stipresnis gėrimas, tuo „stipresnė“ bus ir kaina. Degtindarių džiaugsmui, naujų akcizų naštą pajus ir mažieji aludariai - jiems naujaisiais metais nebus taikomos jokios mokesčių lengvatos.
Tuo tarpu rūkaliams yra suteiktas laikas, per kurį jie gali arba susitaupyti pinigų, arba mesti rūkyti. Cigaretės dėl akcizų pirmą kartą brangs nuo kovo, antrą - nuo rugsėjo. Mažmeninė populiarių cigarečių pakelio kaina nuo kovo padidės nuo 5 iki beveik 6 litų, o rugsėjy šoktels maždaug iki 7,20 lito.
Važiuoti nuosavu automobiliu pirkti cigarečių taip pat bus brangiau. Po Naujųjų metų vakarėlių bešvinio benzino akcizas siekia 1500 litų, benzino, turinčio švino, - 2000 litų, o dyzelinių degalų ir žibalo - 1140 litų už 1000 litrų.
Dujų ir dujinių angliavandenilių akcizas padidėjo nuo 432 litų iki 1050 litų už toną. Tai reiškia, kad A95 markės benzino vidutinė mažmeninė kaina kils maždaug 45 centais, dyzelinių degalų - 22 centais, automobilių dujų - 40 centų už litrą.
Nereikia pamiršti svarbiausia - PVM tarifas nuo 18 proc. didinamas iki 19 proc. Tai reiškia, kad vienu procentu pabrangs visos prekės ir paslaugos.
Panaikintos lengvatos
PVM lengvatos 2009 m. turėtų būti įrašytos į raudonąją knygą. 14 proc. pabrango kelionės bei taksi paslaugos, nes panaikinta PVM lengvata keleivių vežimui - anksčiau vežėjai mokėjo 5 proc. Tokia pati lengvata panaikinta viešbučių paslaugoms, ekologiškiems maisto produktams, šviežiai atšaldytai ir šaldytai mėsai, gyvoms, šviežioms ir šaldytoms žuvims.
Tenka konstatuoti, kad 2009 m. valgyti bus taip pat brangiau. Viena iš išimčių - lengvata kompensuojamiesiems vaistams ir šilumai. Jomis džiaugsimės neilgai: lengvatinį tarifą vaistams žadama naikinti nuo 2009 m. liepos, o už šilumos energiją - nuo 2009 m. rugsėjo.
Seimas nusprendė, kad lengvatinis 9 proc. tarifas būtų taikomas knygų leidybai, regioniniams leidiniams, meno ir kultūros renginiams, koncertams, sporto varžyboms, bilietams į muziejus.
Taigi knygos ir bilietai į koncertus, muziejus bei parodas brangs maždaug 4 proc., nes iki 2009 m. šioms veikloms buvo taikomas 5 proc. PVM. Į kino teatrus taip pat skubėti nebus verta, nes bilietai turėtų brangti 14 proc. - maždaug 2 litais.
Komentarai
Povilas GYLYS, Profesorius
Jeigu galvosime, kad bus labai blogai, bus negerai. Nes žmonių nuotaika atsispindi realiame ekonominiame gyvenime. Žmonių lūkesčiai yra labai svarbūs. Visi turime būti atsakingi ir rimtai vertinti situaciją, nekurstyti panikos. Dėl mokesčių manau, kad einame priešinga kryptimi, negu reikalautų situacija, nes krizės Lietuvoje dar nėra. Ar ji yra, sužinosime tik pasirodžius paskutinio ketvirčio statistikai. Trečiąjį ketvirtį dar buvo ekonominis kilimas. Mokesčių didinimas neprisideda prie to, kad būtų išlaikomas bent minimalus augimas. Biudžeto politikoje pasigendu Vyriausybės noro palaikyti visuomeninę paklausą. Be abejo, visų PVM lengvatų panaikinimas bus smūgis mažiausiai gaunantiems. Akcizų kėlimas benzinui, dyzelinui, dujoms yra traktuotinas kaip regresinis. Jį taip pat labiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantys žmonės. Turime regresyvią mokesčių sistemą. Ji yra viena regresyviausių Europoje, su mumis palenktyniauti gali nebent rumunai. Kadangi neturtingus visada palaikome tik žodžiais, aišku, kad tai turės ekonomiškai, socialiai bei politiškai neigiamų pasekmių. Dabartinei Vyriausybei bus labai sunku išlaikyti populiarumą. Valstybė pakeitė ne tik arklius (valdžią - red. past.), bet ir visą vežimą (mokesčių sistemą - red. past.), nesu tikras, kad tai teisinga kryptis. Nuolat krypstame į mokesčių sistemos regresyvumą.
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas
Didelę nuostabą kėlė naujosios valdžios skubėjimas pakeisti mokesčių sistemą. Pagrindinis tikslas buvo subalansuoti biudžetą. Stebint visa tai akį rėžė skubėjimas - tokio Seimo darbo produktyvumo jau seniai nesame matę. Tai sukels nemažai neigiamų pasekmių. Vienareikšmiškai visi mokesčiai, išskyrus gyventojų pajamų mokestį (GPM), yra keliami. Realiai GPM mažinimas nuo 24 iki 21 proc. nieko nepakeis, nes yra keičiama ir neapmokestinamo minimumo bazė. Ekonomikai tai reiškia mokestinės naštos didinimą. Verslininkui mokestis yra viena iš sąnaudų - uždirbdamas pelną jis žino, kad dalį turi kažkam atiduoti. Tai yra viena iš išlaidų dalių. Mokesčiai apsunkina jiems gyvenimą. Su namų ūkiais yra viskas lygiai taip pat. Mokestinė našta veikia žalingai - kuo daugiau apmokestinsi žmonės, tuo mažiau jis turės intensijų dirbti. Tokie mokesčiai yra ypač pavojingi, kai šalies ekonomika lėtėja. Daug kam dabar ir taip sunku - žmonės netenka darbo, algos mažinamos, o valdžia dar apkrauna mokesčiais. Tai smūgis į paširdžius. Visi šie pakeitimai buvo padaryti visiškai nesitariant nei su verslininkais, nei su namų ūkiais. Vienintelis patarimas, ką reikėtų daryti, - taupyti.
Mantas STANKEVIČIUS
