Uosto direkcijos rizika nesulaukus sprendimo dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo pradėti naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros statybas pasitvirtino – vien savo lėšomis jų finansuoti neteks. Trečiadienį Europos Komisija pranešė leidusi šiam objektui skirti 18 mln. eurų (62,15 mln. litų be PVM) subsidiją, rašo VE.lt.
Pozityvia linkme, anot Uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo, juda ir naujų keltų linijų pritraukimo į šį terminalą klausimas, iki tol kėlęs jam nerimą.
Europos Komisija nusprendė, kad šis terminalas yra būtinas Lietuvos pasiekiamumui jūra gerinti ir regioninei plėtrai skatinti. Esą poveikio kaimyninių keltų terminalų veikimui nebus.
„Jūrų uostai labai svarbūs veiksmingam ir tvariam transporto tinklui. Uostų projektams gali reikėti kapitalo investicijų, kurios gali būti susigrąžintos tik per labai ilgą laiką. Tokių projektų viešasis finansavimas yra priimtinas, jeigu būtina padengti projekto sąnaudas ir projektu siekiama aiškiai nustatyto bendro Europos intereso tikslo neiškraipant konkurencijos“, – pranešime cituojamas už konkurencijos politiką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Joaquinas Almunia.
Komisija vadovavosi argumentais, kad šiuo metu į Klaipėdos uostą esą gali įplaukti tik mažos grimzlės keltai, o dėl uosto infrastruktūros neįmanoma teikti saugių, veiksmingų ir aukštos kokybės paslaugų.
Be Europos Sanglaudos fondo lėšų, Klaipėdos uosto direkcija taip pat investuos 10 mln. eurų (35,4 mln. litų) dabartinei prieplaukai plėsti ir tobulinti.
Teigiama, kad bendrovė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT), kuris eksploatuos naująjį objektą, į jo suprastruktūrą investuos apie 21 mln. eurų (72,5 mln. litų).
Uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas teigė, jog ši žinia iš Briuselio tikrai džiugina.
„Tiesa, investicijas vis tiek būtume vykdę, nes turėjome įsipareigojimus ir rangovams “Latvijas tilti„. Lieka tikėtis, kad ir būsimas operatorius pagal numatytus terminus vykdys savo investicijas į suprastruktūrą. Manau, kad viskas bus gerai“, – sakė E. Genvtilas.
Anksčiau jis ne kartą buvo piktinęsis, jog KKKT delsia pateikti įrodymus, jog į naująjį terminalą bus pritrauktos naujos keltų linijos. Esą valstybė negali statyti naujo terminalo dabar į Klaipėdą ir taip plaukiojantiems „DFDS Seaways“ keltams, kurie naudojasi „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ (KLASCO), kaip ir KKKT priklausančios „Acehemos grupei“, perkėla.
„Reikalai juda į priekį pozityvo link, esame gavę konfidencialios informacijos iš KKKT“, – sakė E. Gentvilas.
Europos Komisijos sprendimu pasidžiaugė ir KKKT vadovas Benediktas Petrauskas.
„Mes visada palaikėme Uosto direkciją ir padėjome atsakyti į keltus klausimus. Šiuo metu kaip tik Švedijoje ieškome naujų keltų linijų“, – teigė B. Petrauskas.
Anot jo, KKKT šiuo metu jau turi išsirinkusi rangovą senų teritorijoje esančių pastatų griovimo darbams atlikti, tad laukiama, kol savivaldybė išduos reikiamus leidimus.
„Visus būtinus suprastruktūros darbus ketiname atlikti iki kratinių statybos pabaigos kitų metų vasarą“, – teigė pokalbininkas.
Vėliau bus statomas kelių aukštų keleivių aptarnavimo ir biurų pastatas.
Planuojama, kad KKKT vienu metu galės aptarnauti 3 laivai. Maksimalus pajėgumas – 9 laivai per parą. Per metus – 150-160 laivų. Uosto krovą šis terminalas per metus gali papildyti 5 mln. tonų krovinių, o keleivių – apie milijoną.
