Naftos kainos sumušė naują rekordą, pakildamos virš 87 dolerių už barelį. Tam įtakos galėjo turėti Turkijos ir kurdų sukilėlių konfliktas Šiaurės Irake, - rašo "BBC".
Kainų kilimas tęsėsi po pranešimų, kad pastarosiomis dienomis turkų pajėgos apšaudė Irako pasienyje esantį kaimą. Išliekant įtampai, bet kokia grėsmė naftos gavybai kainas kels.
Turkijos vyriausybė siekia, kad parlamentas palaimintų karinį įsiveržimą į Šiaurės Iraką po to, kai Irako pasienyje žuvo 13 turkų kareivių. Ankaros apskaičiavimais, Irako pasienyje esama 3500 Kurdistano darbininkų partijos sukilėlių, siekiančių įkurti nepriklausomą kurdų valstybę.
Pasak analitikų, turkų pasiryžimas atakuoti kurdų sukilėlius sustiprino nerimą, kad karo veiksmai sužlugdys naftos tiekimą. „Kai tik Vidurio Rytuose eskaluojama politinė įtampa, tuoj pat sureaguoja naftos rinka“, - teigia „Commonwealth Bank of Australia“ produktų strategas.
Naftos kainos nuo 2002 m. padidėjo keturgubai dėl sparčiai augančių Kinijos ir Indijos ekonomikos poreikių bei nestabilumo naftos gavybos šalyse Vidurio Rytuose ir Afrikoje.
Tačiau naftos kaina vis dar yra žemiau 1980 m. infliacinės 90 dolerių už barelį padalos, kai svyruojančios kainos atspindėjo nuosmukį JAV.
Analitikai nesutaria, kaip kainos svyruos toliau, nors dauguma mano, kad jų kilimas tęsis, nes toliau tęsiasi ir nerimas dėl naftos tiekimo.
Naftos gamintojai už „Opec“ kartelio ribų ketina sumažinti gamybą iki 110 tūkst. barelių per dieną. Praėjusį mėnesį „Opec“ teigė, kad nuo kito mėnesio pradžios jis padidins gamybą iki 500 tūkst. barelių per dieną, siekdamas patenkinti visuotinius naftos poreikius. Tačiau šią žiemą daugiau naftos, nei buvo manyta, prireiks JAV, didžiausioms naftos šildymui vartotojoms.
„Labai sunku pasakyti, kas bus toliau“, - pasakė Tetsu Emori, „Astmax Futures“ produktų rinkos fondų vadybininkas. „Visi rinkos faktoriai yra susiję su kainų kilimu biržoje“.
