Kipro ekonominė krizė Lietuvai jokio poveikio neturės, kadangi šios salos vystomos ekonomikos apimtys nėra didelės, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.
"Trumpai atsakant, galima sakyti, kad neatsilieps, nes Kipro ekonomika yra nedidelė. 2012 m. Lietuvos BVP buvo daugiau nei pusantro karto didesnis už Kipro. Tiesa, Kipro BVP buvo kiek didesnis negu Latvijos ir Estijos, todėl pagal savo dydį, kad ir jo bankų sektorius buvo didesnis nei įprasta, Kipras neturi lemiamos įtakos visos Europos Sąjungos ekonomikai, taip pat ir Lietuvai, kuri su juo neturi glaudžių ekonominių santykių", - antradienį interviu "Žinių radijui" sakė jis.
Šalies vadovės patarėjas pažymėjo, jog kiekvienoje sunkmetį išgyvenančioje valstybėje jo priežastys yra kitokios, savitos, todėl ir krizių sprendimo priemonės yra pritaikomos konkrečiai situacijai.
"Bendra tai, kad kiekvienai šaliai reikia gyventi pagal išgales, neprasiskolinti ir, aišku, žiūrėti, kad nebūtų kuriami dirbtiniai burbulai - Kipro atveju išsipūtė bankinis sektorius, buvo netvarus", - pastebėjo N. Udrėnas.
Jis Kipro sunkios ekonominės padėties kaltininkais mato ne tik prastą bankinio sektoriaus reguliavimą, bet ir ES institucijas, nesugebėjusias užbėgti įvykiams už akių.
"Kipras eurą įsivedė tik 2008 m. Galima sakyti, kad ES institucijų, leidusių Kiprui įsivesti eurą, įžvalgumas nesiekė nė penkerių metų, ir klaida kainavo net 10 mlrd. eurų. 2007 m. Lietuvai nebuvo leista įsivesti euro dėl mikroskopinių infliacijos viršijimų, nors Lietuva su sunkmečiu susitvarkė vien tik savo jėgomis. Vadinasi, buvo rimtų trūkumų ir ES institucijų darbe (...) Kiprą nutempė žemyn ir glaudūs ryšiai su prasiskolinusia Graikija, tačiau, žinoma, reikia galvoti ir savo galva - bankų indėlininkai turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Euro zona pasiūlė jiems dosnią pagalbą, be kurios indėlininkai prarastų kur kas daugiau", - ekonominės krizės priežastis įvardijo N. Udrėnas.
Jis taip pat priminė, jog neseniai Kipras savo teritorijoje atrado didžiulius dujų telkinius, todėl galbūt "Kipro laukia dar turtingesnė ateitis nei praeitis".
ELTA primena, kad pirmadienį euro zonos šalių finansų ministrai susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos Kiprui, kuri padės šaliai išvengti bankų sistemos žlugimo ir išlikti euro zonoje, skelbia BBC.
Antras didžiausias šalyje bankas "Popular Bank" bus likviduotas, o didesnes nei 100 tūkst. eurų sąskaitas turintys asmenys patirs didžiulius nuostolius.
Tačiau visi mažesni nei 100 tūkst. eurų indėliai bus "visiškai garantuoti".
"Popular Bank" bus padalintas į "gerąjį" ir "blogąjį" bankus, o "geroji" pusė bus prijungta prie Kipro banko.
Didesnių nei 100 tūkst. eurų indėlių Kipro banke apmokestinimas bus nustatytas per ateinančias savaites.
