Anot jo, norint realaus pokyčio šalies gimstamumo statistikoje, reikia imtis radikalių pokyčių.
„Aš pasiūliau vaiko priežiūros išmokų dydžius padidinti bent dukart“, – ekonomikos apžvalgoje šią savaitę sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, nedidelis išmokų padidinimas reikšmingai nepakeistų žmonių sprendimų dėl vaikų. Anot ekonomisto, kitų šalių patirtis rodo, kad didesnį poveikį galėtų turėti būtent radikalesnis finansinės paskatos pakeitimas.
Ž. Maurico teigimu, vaiko priežiūros išmokas padidinus 150 proc., į vaiko priežiūros atostogas išėjęs žmogus gautų 50 proc. daugiau pajamų nei dirbdamas.
„Ir manau, kad tikrai daug žmonių išeitų. Jau reikėtų žiūrėti į kitą pusę, ar darbo rinka nenukentėtų, bet kažkiek laikinai būtų galima migrantais uždengti“, – teigė jis.
Ekonomistas taip pat mano, kad išmokų didinimas nebūtinai pareikalautų didelių papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Jo teigimu, mažėjant gimusių vaikų skaičiui, bendras išmokų poreikis taip pat mažėja, todėl dvigubai didesnės išmokos vienam vaikui nebūtinai reikštų dvigubai didesnes valstybės išlaidas.
„Vaikų skaičius yra sumažėjęs nuo 30 tūkst. iki 17 tūkstančių – beveik dvigubai – jeigu tu padidinsi išmoką už vieną vaiką, tai čia net nereikia skaičiuoti – aritmetika tiesiog tokia, kad tai biudžetui nieko nekainuos“, – sakė Ž. Mauricas.
„Dabar tiesiog labai daug sutaupoma negimusių vaikų sąskaita, o tie pinigai skiriami kitoms sritims, kaip pensijoms ar rezervo kaupimui“, – tikino ekspertas.
Jis teigė, kad Lietuvoje demografinė situacija jau pradeda turėti apčiuopiamų pasekmių, tačiau dalis jų darbo rinkoje išryškės tik po kelerių metų. Pasak ekonomisto, artimiausią dešimtmetį į darbo rinką įsiliejančių žmonių skaičius dar bus gana stabilus, todėl ilgalaikė problema kol kas nėra pakankamai jaučiama.
„Mes turime apie 45 tūkst. gyventojų, kurie yra maždaug 35-erių metų amžiaus, o gimusių vaikų tik 17 tūkstančių. Tai yra 2,5 karto skirtumas. Ir jeigu tai tęsis, turėsime ir 3 kartų skirtumą“, – teigė jis.
Ž. Maurico vertinimu, dėl to reikėtų keisti ir viešųjų finansų perskirstymo prioritetus. Jis siūlo daugiau dėmesio skirti vaikams, kuriuos vadina ilgalaike investicija į šalies ateitį.
„Aš manau, kad pirmas pasiūlymas – didesnės, lankstesnės vaiko priežiūros išmokos – tai yra tikrai racionalus dalykas, ir reikėjo tą daryti jau seniau“, – reziumavo ekonomistas.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybės pristatė Šeimos priemonių paketą, kuriame numatomi nemokami pietūs visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, pirmojo būsto finansavimo programa, didesnės vaiko priežiūros išmokos, parama po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms.
Siūlomos didesnės vaiko priežiūros išmokos, lankstesnė jų tvarka ir didesnės išmokų lubos. Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka galėtų įsigalioti nuo 2028-ųjų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų.
