JAV palūkanų pokyčius prognozuojantis įrankis, kuris paremtas realiais ateities sandoriais (CME FedWatch Tool), rodo, kad yra 73,1 proc. tikimybė, kad jau kovo 16 dieną vyksiančiame JAV centrinio banko susirinkime palūkanos bus pakeltos 0,25 proc. punkto, o likusi tikimybės dalis rodo 0,5 proc. didinimą. Šių metų pabaigoje tikimasi iki 1,5 proc. kilsiančių palūkanų.
Apie didėsiančias palūkanas užsimena ir ECB
Tuo pat metu Euro zonoje, kuri mums aktualesnė, ilgą laiką buvo apsnūdusios nuotaikos, tačiau vasario 7 dieną pasirodė Europos Centrinio Banko (ECB) komentarai, kad jau ketvirto ketvirčio metu gali tekti kelti palūkanas, nes kyla poreikis reaguoti į augančią infliaciją.
Prieš tai buvo prognozuojama, kad pigių pinigų pasiūlos laikotarpis gali baigtis tik 2023 metais.
ECB kalbos apie palūkanų auginimą reiškia didelius pokyčius. Visų pirma bus nutrauktas „pinigų spausdinimas“ arba įliejimas į rinką. Pinigų pasiūla, tikėtina, nebedidės ir dėl to įkaitusios ekonomikos, kaip Lietuva, bus po truputį aušinamos.
To reikėjo jau senai, tačiau ECB balansavo, kad šaltas dušas nepasiektų ir taip atvėsusių pietinių Europos šalių. Dabar akivaizdu, kad ECB nebegali toleruoti 5 proc. perlipusios bendros euro zonos infliacijos ir pradės spausti stabdžius.
Pietinėms valstybėms tai bus iššūkių metas, nes finansuoti milžiniškas skolas teks brangiau. Pavyzdžiui Italijos 10 metų skolos metinės palūkanos staigiai šoktelėjo iki 1,85 proc. ir tai didžiausios palūkanos nuo pat pandemijos pradžios, kai buvo pradėta lieti nauji pinigai.
Beje Lietuva tokiam pat laikotarpiui dabar skolinasi už 0,75 proc. metinių palūkanų. Vokietija – 0,24 proc. (beje palūkanos irgi didžiausios per pastaruosius 3 metus).
JAV 10 metų skolos palūkanos dėl jau neišvengiamo augimo taip pat padidėjo iki 3 metų aukštumų ir siekia 1,95 metinių procentų doleriais. Priartėta prie psichologiškai svarbios 2 proc. ribos, kurią kirtus pasipils labai daug straipsnių apie naujas būsimas aukštumas.
įmokos už paskolą gali išaugti dvigubai
Augančios palūkanos Lietuvoje reikš, kad paskolų prieinamumas mažės. Paskolos būstui įsigyti taps brangesnės ir reikalaus didesnių pajamų jų pagrindimui. Tai gali aušinti nekilnojamo turto rinką ir norą pirkti.
Pardavėjų pusėje bus visiškai priešingas spaudimas – noras parduoti, nes prisiimtos paskolos statybų vystymui pradės „kandžioti kulnus“.
Iš esmės, tai šaldantis procesas, bet tokio jau senai reikėjo įsisiūbavusiai NT rinkai.
Taip pat atsiras paskatų grąžinti seniau paimtus kreditus kintamomis palūkanomis, nes teks mokėti vis labiau. Apie krizes, bent šioje situacijoje, neina kalba, nes reikia suprasti, kad palūkanos bus didinamos nuosekliai, nebent kažkas stipriai pasikeistų.
Taip pat augančios palūkanos su laiku vėl gražins indėlių palūkanas ir santaupas laikantys pinigais bent kažką pretenduos gauti. Vieniems tai pajamos, kitiems išlaidos, - priklausomai, kurioje pusėje esi. Žinoma, esant 12 proc. infliacijai tai maži jausis, bet vis tiek šiek tiek guos. Augančios palūkanos ir vis dar lygiagrečiai išliekanti infliacija vers ieškoti aukštesnio pajamingumo investicijų, tad didės pačių investicijų rizika arba teks susitaikyti su toliau dūlančia pinigų verte.
Pokyčių gali būti daug, tik jų norėtųsi tikėtis slenkančio pavidalo, o ne staigiai straksinčių, tada būtų galima išvengti klaidingų sprendimų.
Ateina laikotarpis, kai reikia sužiūrėti pajamas, jų stabilumą, įsipareigojimus ir jų santykį su pajamomis. Ilgainiui, palūkanos iš beveik nulinių gali laisvai pakilti tarkime 3 proc. punktais, o turint 30 metų būsto paskolą, tai reikštų padvigubėjusią įmoką, todėl savalaikis savo finansų vertinimas pradeda darytis itin aktualus.
Šioje situacijoje pagelbėti galėtų staigus energijos ir žaliavų kainos kritimas, kas sumažintų centriniams bankams galvos skausmą dėl infliacijos lygio. Dabar tai sunku prognozuoti, nes geopolitika ir žaliavų stygius yra susipainiojęs į Gordijaus mazgą, kurį išpainioti reikės daug laiko.
