Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Esą lietuviškos kilmės prekės sudaro labai nedidelę dalį Lietuvos eksporto į šią šalį.
Nuo kovo pirmosios Lietuva uždarė dar du pasienio kontrolės punktus pasienyje su Baltarusija: Lavoriškių ir Raigardo.
„Laikmetį atitinkantys sprendimai, susiję su nacionalinio saugumo iššūkiais, pačia geopolitine situacija, tai ką viešai sakė mūsų VSD dėl kylančių grėsmių“, – vasario pabaigoje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ilgai laukti Baltarusios atsako nereikėjo. Lukašenkos režimas pranešė stabdantis įvairių prekių importą iš Lietuvos, pavyzdžiui, maisto, alkoholio, drabužių, buitinės technikos, automobilių dalių.
„Didžiausią poveikį turės Baltarusijos žmonėms. Niekaip kitaip to pavadinti kaip sau įvestomis ir pritaikytomis sankcijomis neįmanoma. Bendrai pažiūrėjus mūsų eksportuotojams poveikis yra tikrai labai nedidelis, dar papildomas signalas ieškoti naujų rinkų, apie ką kalbėjome jau labai senai“, – sako Gabrielis Landsbergis.
„Baltarusija užsidaro jau nedaug likusių langų, dar labiau izoliuojasi ir nuo to jų gyvenimas tikrai nepagerės“, – tikina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pernai Lietuva į Baltarusiją eksportavo prekių už maždaug milijardą 700 milijonų eurų. Nors eksporto apimtys pernai augo beveik penktadaliu, lietuviškos kilmės prekės sudarė vos 4 procentus eksporto. Liūto dalį sudaro vadinamasis reeksportas – tai prekės iš kitų užsienio valstybių, kurios per Lietuvos tarpininkus pasiekia Baltarusiją.
„Ekonominis poveikis Lietuvai bus minimalus, nes praeitais metais bendrai paėmus Baltarusijai teko tik 0,3 procento nuo visų Lietuvos eksporto apimčių ir Baltarusija užėmė tik 45-ą vietą Lietuvos eksporto struktūroje. Tai kontekste didžiausios eksporto rinkos pernai buvo Lenkija ir Vokietija“, – tikina „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Eksportas į Baltarusiją – nežymus
„Baltarusija nori pademonstruoti, kad ir mes kažką galime uždrausti ir dabar mūsų bijokite. Ta žinutė yra daugiau ne Lietuvai, o sakykime vidaus gyventojams, pasakant, kad mes irgi galime kažką uždrausti“, – sako M. Dubnikovas.
Daugiausiai pernai Lietuva prekių eksportavo į Latviją – už 4,2 milijardus eurų. Toliau sąraše rikiuojasi Lenkija, Vokietija, Nyderlandai ir Estija. Visos šios šalys išsiskiria tuo, kad į jas, skirtingai nei į Rusiją ar Baltarusiją, keliauja nemaža dalis lietuviškos kilmės prekių.
Tiesa, pasak ekonomistų, nedidelei daliai lietuviškų verslų, kurie vis dėlto eksportavo savo produkciją į Baltarusiją, teks ieškoti naujų rinkų.
„Viena kategorija išsiskiria, tai yra visokiausių augalų ekstraktai, toje kategorijoje Baltarusija užima 65 procentus nuo visos šios kategorijos eksporto apimčių į visą pasaulį. Kitos jautresnės kategorijos yra neaustinės medžiagos, verpalai, virvės, plastikai ir naftos gaminiai“, – teigia A. Izgorodinas.
Pasak Lietuvos vežėjų, dar iki galo nėra aišku, kaip Lukašenkos išplatinta žinutė paveiks per Lietuvą į Baltarusiją keliaujančias ne lietuviškos kilmės reeksportuojamas prekes ar tranzitą.
„Vienintelė įtaka, dalis vežėjų vis dar veža prekes per Baltarusiją į kitas Azijos šalis, neslėpkime ir į tą pačią Rusiją, tai jiems bus įtakos, bet jie žinojo šitą riziką, kad jiems tai galėjo nutikti“, – sako M. Dubnikovas.
Lietuvos vežėjai taip pat viešai spėliojo, kad Baltarusiai įvedus savo sankcijas prekių srautas tiesiog gali dažniau keliauti per kitas valstybes, pavyzdžiui, Lenkiją.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
