Anot bendrovės Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, praėjusią savaitę dar labiau sumažėjus vėjo jėgainių generacijai ir kitų rūšių gamybos pajėgumams, Lietuvoje pirmą kartą šiemet didžiąją dalį elektros suvartojimo padengė ne vietos elektrinės, bet importuota elektros energija.
Tačiau, anot jų, dėl tų pačių importo srautų iš Skandinavijos regiono elektros kainos išliko stabilios.
„Įprasta, kad mūsų regione vėjo elektrinės vasaromis gamina mažiausiai elektros dėl pastovesnių ir mažiau vėjuotų orų. Tačiau šiltuoju metu reikšmingai išauga saulės elektrinių generacija, pavyzdžiui, praėjusią savaitę saulės jėgainės Lietuvoje pagamino daugiau, nei visų kitų rūšių jėgainės kartu sudėjus“, – pranešime sakė P. Kozlovas.
Liepos 21–27 dienomis elektros kaina augo ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje augo beveik 8 proc. iki 56 eurų už MWh, Estijoje – augo 35 proc. iki 50 eurų.
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę šalyje pagaminta 97 gigavatvalandės (GWh) elektros – 18 proc. mažiau nei savaitę prieš tai (118 GWh), o suvartojimas krito 3 proc. iki 205 GWh (211 GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 47 proc. elektros suvartojimo.
Daugiausiai elektros gamino saulės elektrinės, kurių gamyba mažėjo 2 proc. iki 57 GWh, tuo metu vėjo jėgainių gamyba krito 37 proc. iki 14 GWh , šiluminių elektrinių – 50 proc. iki 11 GWh, o hidroelektrinės pagamino 9 GWh (25 proc. daugiau).
Eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 2 proc. iki 35 GWh, o importo – augo 10 proc. iki 154 GWh.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
