TVF ekspertai įvardija, kad atlyginimų atotrūkis tarp didmiesčių ir regionų Lietuvoje, neramina.
Su problemos rimtumu sutinka ir Užimtumo tarnyba (UŽT) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
„Pritariame Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijoms mažinti regioninius darbo rinkos skirtumus. Vertiname, kad regioninių skirtumų mažinimas yra viena svarbiausių ilgalaikio ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir darbo rinkos atsparumo prielaidų“, – į pasiūlymus sureagavo ministerija.
Taigi, kokių pokyčių bus imtąsi, kad situacija pasikeistų?
Fiksuojamas ir didesnis nei 11 proc. nedarbas
UŽT duomenimis, sudėtingiausia darbo rinkos situacija išlieka dalyje mažesnių regionų ir savivaldybių, kuriose registruojamas didžiausias nedarbas.
Šių metų rugsėjo 1 d. duomenimis, didžiausias nedarbas buvo Kalvarijos (11,2 proc.), Ignalinos r. (10,8 proc.), ir Zarasų r. (10,6 proc.), Anykščių r. (10,3 proc.) ir Kazlų Rūdos (9,9 proc.) savivaldybėse. Tuo metu šalies vidurkis siekė 8 proc.
„Aukštesnį nedarbą regionuose sąlygojančios pagrindinės priežastys: mažesnis verslo aktyvumas nei didmiesčiuose, ribotas stambių darbdavių skaičius, mažesnė naujų investicijų koncentracija, gyventojų senėjimas ir jaunimo migracija į didžiuosius miestus, siauresnės profesinio persikvalifikavimo ir karjeros galimybės darbo vietoje.
Geresnė situacija tradiciškai stebima ekonomiškai aktyvesniuose regionuose ir savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų, verslo centrų ir darbo vietų“, – pažymėjo UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
UŽT atstovė pastebėjo, kad regionų patrauklumą darbuotojams lemia ne tik galimybė turėti profesinių žinių, bet ir galimybė jas realizuoti – tam reikia patrauklių darbo vietų ir apskritai pakankamo jų skaičiaus.
„Kai kurių savivaldybių praktika rodo, kad pritraukus investicijų ir sukūrus naujų darbo vietų, atsiranda ir daugiau dirbančių žmonių“, – aiškino ji.
Pašnekovė pridūrė, kad iš kitos pusė, regionuose gyventojų amžius vidutiniškai yra didesnis nei didžiuosiuose miestuose, todėl dalis vyresnių žmonių nebegali ar nebenori dirbti sunkaus, nekvalifikuoto darbo, o jaunimas dažnai išvyksta mokytis į didmiesčius.
Taigi, galima sakyti, kad situacija nepasikeis, kol regionai nepradės pritraukti jaunimo. Tačiau kaip tai padaryti?
Viskas prasideda nuo prasto švietimo?
M. Jankauskienė mano, kad problemai spręsti reikalingas kompleksinis požiūris – ne tik kurti darbo vietas ir pritraukti investicijas, bet ir sudaryti jauniems žmonėms galimybes regione įgyti profesiją bei sukurti profesinės ateities perspektyvą veikiančiuose versluose arba kuriant savo verslą.
Ji dalijasi, kad UŽT šiuo metu turi 19 regioninių karjeros centrų „Karjeras“ Lietuvoje, kuriuose teikia profesinio orientavimo ir karjeros planavimo paslaugas, konsultuoja dėl mokymosi galimybių, padeda įvertinti stipriąsias asmenines savybes, atrasti labiausiai tinkamas veiklos sritis.
„Vis dėlto sprendžiant regionų užimtumo problemas svarbiausias faktorius yra savivaldybių, verslo, švietimo įstaigų ir valstybės institucijų bendradarbiavimas“, – pridūrė pašnekovė.
Tuo metu SADM pažymi, kad Lietuva darbuotojų trūkumo regionuose problemą pirmiausia siekia spręsti ne vien darbo jėgos pasiūlos didinimu, bet ir kokybiškų darbo vietų kūrimu regionuose.
„Tvarus regioninių netolygumų užimtumo ir nedarbo srityje mažinimas yra neatsiejamas nuo investicijų pritraukimo, vietos ekonomikos stiprinimo, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo ir darbo sąlygų gerinimo“, – aiškino ministerijos atstovai.
Jie dalijosi, kad dėl to bus skiriamas ypatingas dėmesys gyventojų profesinių gebėjimų stiprinimui, sudarant sąlygas regionuose gyvenantiems asmenims įgyti darbo rinkoje paklausius įgūdžius, tobulinti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti.
„Organizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, apimančios profesinį mokymą, pameistrystę, neformaliojo švietimo programas ir aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijos ir kompetencijų įgijimas“, – aiškino SADM.
Ypatingas dėmesys vyresniems ir socialiai pažeidžiamiems
Ministerija pabrėžė, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir visuomenės senėjimą, vis svarbesnis tampa vyresnio amžiaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas.
„Daug dėmesio skiriama priemonėms, padedančioms vyresnio amžiaus asmenims ilgiau išlikti darbo rinkoje, jų profesinių ir skaitmeninių įgūdžių atnaujinimui, lankstesnių darbo organizavimo formų skatinimui (pvz., ne visas darbo laikas, nuotolinis darbas ir kt.)“ – nurodo SADM atstovai.
Taip pat, anot jų, svarbu nepamiršti ir socialiai pažeidžiamų asmenų grupių (asmenys su negalia, ilgalaikiai bedarbiai, žemesnės kvalifikacijos asmenys ir vyresnio amžiaus asmenys) bei užtikrinti jų įtrauktį į darbo rinką, užtikrinant jiems individualią pagalbą ir skatinant darbdavius juos įdarbinti.
„Tokiu būdu tikimasi ne tik mažinti darbuotojų trūkumą regionuose, bet ir stiprinti socialinę sanglaudą bei darbo rinkos atsparumą ilgalaikiams demografiniams pokyčiams“, – komentavo ministerijos atstovai.
Pavyzdžiai rodo, kad viskas įmanoma
UŽT nurodo, kad per pastaruosius metus Joniškio rajonas tapo viena sėkmingiausių savivaldybių šalyje pagal registruoto nedarbo rodiklius.
Prieš septynerius metus vidutinis metinis registruotas nedarbas siekė beveik 12 proc., o pandemijos laikotarpiu buvo išaugęs iki 15 proc. Bet liepos 1 dieną jis siekė vos 5,2 proc.
„Norėjome parodyti, kad Užimtumo tarnyba nėra socialinių paslaugų teikimo vieta. Mūsų tikslas buvo padėti žmonėms susirasti darbą, įgyti kvalifikaciją ir pasinaudoti kitomis užimtumo galimybėmis“, – pasakojo UŽT Joniškio skyriaus vedėja Audronė Šlerpienė.
Pasak jos, vienu sėkmingiausių sprendimų tapo darbo rinkos dienos seniūnijose.
„Gyventojai vienoje vietoje galėjo susitikti su darbdaviais, Užimtumo tarnybos specialistais, savivaldybės ir kitų institucijų atstovais. Buvo ne tik pristatomos laisvos darbo vietos, bet ir individualiai ieškoma geriausių sprendimų konkrečiam žmogui“, – nurodė ji.
Anot Joniškio skyriaus vedėjos, svarbiausia buvo pakeisti žmonių požiūrį į institucijas: „Pavyko parodyti, kad nė viena institucija nesiekia bausti ar kontroliuoti. Visų tikslas yra padėti. Kai jie suprato kiekvienos įstaigos vaidmenį ir savo atsakomybę, bendradarbiavimas tapo daug sklandesnis.“
UŽT nurodo, kad anksčiau Joniškio rajone daugiausia darbo pasiūlymų registruodavo žemės ūkio įmonės, o dabar didžiausia paklausa sutelkta apdirbamojoje gamyboje, kuriai tenka beveik 30 proc. visų laisvų darbo vietų.
Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius sudaro apie 21 proc., prekyba – beveik 13 proc. darbo pasiūlymų. Taip pat auga sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų poreikis.
„Mes nelaukiame, kol atsiras laisva darbo vieta, o siūlome dalyvauti įvairiose atrankose ir kituose miestuose. Joniškio rajone viešasis transportas yra nemokamas, o nuvykti iki greta esančių miestų nėra sudėtinga“, – sakė A. Šlerpienė.
2025 metais Joniškio rajonas pateko ir taip savivaldybių, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausia iš užsienio sugrįžusių Lietuvos piliečių. Per metus į rajoną grįžo 193 Lietuvos piliečiai, o išvyko 75.
