„Dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją bei visuomenę rizikingose aviacijai teritorijose fiksuojant navigacines atžymas, būdingas balionams, nuo 2025 m. oro erdvės ribojimai virš Lietuvos oro uostų įvesti 25 kartus, o dėl Lietuvoje paskelbto oro pavojaus oro erdvės ribojimai virš Lietuvos oro uostų įvesti 7 kartus“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė LTOU.
Šalies oro uostų atstovai pažymėjo, jog duomenų apie oro erdvės ribojimus dėl meteorologinių reiškinių nekaupia, tačiau atskleidė, kad vien praėjusį savaitgalį dėl tiršto rūko paveikti 26 skrydžiai.
Tuo metu „Oro navigacijos“ operacinės veiklos departamento vadovo Tomo Montvilos teigimu, laikinai apribojus oro erdvės naudojimą, oro eismo valdymo specialistai iš anksto planuoja ir koordinuoja veiksmus, kad skrydžiai ir toliau vyktų saugiai.
„Visi sprendimai priimami laikantis tarptautinių oro eismo valdymo procedūrų, todėl sauga visais atvejais išlieka svarbiausiu prioritetu. Panaikinus ribojimus reikia laiko saugiai atkurti suplanuotą skrydžių seką, subalansuoti orlaivių srautus ir užtikrinti reikiamus atstumus tarp orlaivių tiek ore, tiek ant žemės“, – Eltai sakė jis.
Anot T. Montvilos, dėl šios priežasties poveikis skrydžių tvarkaraščiams gali būti jaučiamas ilgiau nei trunka pats ribojimas.
„Todėl skrydžių srautų atstatymas vyksta palaipsniui, užtikrinant, kad kiekvienas sprendimas ir toliau atitiktų aukščiausius saugos reikalavimus“, – pabrėžė pašnekovas.
Trūksta transporto ir apgyvendinimo
Avialinijų „Heston Airlines“ skrydžių vykdymo viceprezidentas Tomas Nemeika pažymi, jog oro uosto ar oro erdvės uždarymas Lietuvoje nebėra naujiena, todėl visi aviacijos ir turizmo sektoriaus dalyviai yra geriau pasirengę nei anksčiau. Visgi, jo teigimu, sunkumų dar pasitaiko, nes kiekvienas ribojimas reiškia skubias orlaivių rotacijas, įgulų darbo ir skrydžių programos pokyčius.
„Susiduriame su autobusų trūkumu keleivių pervežimui, taip pat apgyvendinimo trūkumu. Pavyzdžiui, Kauno, kaip artimiausio atsarginio oro uosto, infrastruktūra nėra tinkamai pritaikyta aptarnauti tokiems keleivių bei orlaivių kiekiams. Dėl to išauga keleivių laukimo laikas lėktuve, labai ilgai laukiama iškraunamų bagažų, nesuteikiama galimybė daliai keleivių išlipti Kaune, jei planuojama laukti oro erdvės atidarymo ir skristi iki Vilniaus, ar skrydis nukreipiamas į kitų šalių oro uostus“, – Eltai teigė T. Nemeika.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas pokytis avialinijoms reiškia ir papildomas išlaidas. Negana to, būtent avialinijoms tenka atsakomybė už saugų ir sklandų keleivių grįžimą į numatytą tašką.
„Nukreipus skrydį į kitą oro uostą, ar atidėjus skrydžio išvykimą, aviakompanija padengia papildomus nusileidimo, antžeminio aptarnavimo, degalų, keleivių transportavimo ir apgyvendinimo kaštus. Taip pat būtent aviakompanija yra atsakinga už tai, kad keleiviai būtų kuo greičiau ir sklandžiau grąžinti į Vilnių, bei gautų visą jiems priklausančią pagalbą“, – sakė T. Nemeika.
Tuo metu kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė O. Belova priminė, kad, atsižvelgiant į laukimo trukmę ir skrydžio atstumą, oro vežėjas privalo suteikti nemokamą maistą ir gėrimus, o jeigu skrydis nukeliamas į kitą dieną – pasirūpinti nemokama nakvyne viešbutyje ir pervežimu iki jo.
„Mažiau žinoma pagalbos forma, kuria taip pat turi pasirūpinti oro vežėjas – keleiviams suteikti galimybę dviem skambučiams, el. laiškams ar žinutėms išsiųsti“, – Eltai teigė O. Belova.
Pasak jos, jei skrydis vėluoja ilgiau nei penkias valandas, keleiviai turi teisę atsisakyti skristi ir per septynias dienas susigrąžinti visą bilieto kainą, o persėdimo kelionės atveju jie taip pat turi teisę į skrydį atgal į pradinį išvykimo tašką.
„Šį pagalbos paketą privaloma suteikti net ir esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl blogo oro“, – pažymėjo O. Belova.
Pasak jos, jeigu aviakompanija nesuteikė priklausančios pagalbos, keleiviai turėtų išsaugoti čekius, nes pagrįstas išlaidas vėliau galima susigrąžinti. O. Belova akcentavo, kad keliaujant su kelionių organizatoriumi keleiviams reikėtų kreiptis į jį, o savarankiškai keliaujantiems žmonėms – tiesiogiai į avialinijas, kuriomis turėjo skristi.
Keleivius saugo ES taisyklės
Pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, kelionių organizatorius privalo užtikrinti tinkamą kelionės paslaugų teikimą, tačiau dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, ekstremalių oro sąlygų ar saugumo grėsmių, neprivalo kompensuoti patirtų nuostolių. Tokiu atveju jis turi pasirūpinti tik keliautojų apgyvendinimu iki trijų nakvynių ir padėti grįžti namo.
O. Belova taip pat pažymėjo, kad šiemet ES šalys susitarė dėl atnaujintų oro keleivių teisių, kurias planuojama įgyvendinti 2027 m. rugpjūtį. Pasak jos, vienas iš numatomų pakeitimų – pareiga aviakompanijoms per 96 valandas nuo atvykimo informuoti keleivius apie jų teises ir paaiškinti, kaip pateikti prašymą dėl kompensacijos, jeigu vėlavimas suteikia teisę ją gauti.
„Keleiviai turės devynis mėnesius prašymui dėl kompensacijos pateikti, o oro bendrovės privalės ją išmokėti per 30 dienų“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, atnaujintomis taisyklėmis taip pat ketinama uždrausti aviakompanijoms anuliuoti atgalinį bilietą vien dėl to, kad keleivis dėl tam tikrų priežasčių nepasinaudojo pirmąja jungtinio skrydžio dalimi. Taip įvedama dar daugiau saugiklių keliautojams.
ELTA primena, kad oro erdvės ribojimai Lietuvoje įvedami ne tik dėl meteorologinių reiškinių, tokių kaip rūkas ar stiprus vėjas. Pastaraisiais metais prie to prisideda ir nauji saugumo iššūkiai: iš Baltarusijos atskrendantys kontrabandiniai oro balionai bei Rusijos sukelto karo Ukrainoje metu naudojami, galimai paklydę ar perimti ir nukreipti koviniai dronai.
Dažniausiai paveikiamas Vilniaus oro uostas, dėl to, LTOU teigimu, skrydžius stengiamasi nukreipti į alternatyvias vietas. Lėktuvai dažniausiai leidžiasi Kauno, Rygos, Gdansko, Varšuvos, o kartais ir Stokholmo Arlandos oro uostuose.
