„Valstybė tuos paruoštukus turi, jie visai neseniai buvo padaryti, prisiminkime, kokia situacija buvo, kada prasidėjo pandemija. Tai ji (valstybė – BNS) visą tą savo paruoštukų meniu turėtų išsitraukti ir turėtų pasižiūrėti, ką gali šitoj vietoj padaryti“, – LRT radijui pirmadienį teigė R. Beinortas.
Anot asociacijos direktoriaus, daugiausia pagalbos baldų įmonėms reikia išlaikant darbuotojus – nemaža jų dalis šiuo metu yra prastovose.
„Reikia pagalvoti apie dirbančiuosius, nes jeigu žmonės išeina į prastovas, tai yra problemos su pajamomis. Ir šitoj vietoj valstybė turėtų pagalvoti, kaip pagelbėti tiems žmonėms, – ar tai būtų subsidijos įmonėms, kad jos galėtų tuos žmones išlaikyti ir mokėti, užtikrinti bent minimalias pajamas, ar tiesiogiai žmonėms daryt kažkokius mokėjimus“, – sakė R. Beinortas.
„Įmonės labai sunkiai atsisveikina su žmonėmis, nes pamenam, buvo visiškai neseniai periodas, kada tų darbuotojų ženkliai trūko ir įmonės juos susirado, juos apmokė, suteikė jiems kvalifikaciją ir į tuos žmogiškuosius išteklius yra investuotos nemažos lėšos, tai įmonės stengiasi tų žmonių nepraleisti, bando laviruoti“, – pasakojo jis.
Kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ balandį skelbė, kad baldininkų produkcijos paklausa šiemet, palyginti su pernai spaliu, sumažėjusi 32,5 proc., o pagal vėlavimo mokėti tikimybę aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms tuo metu priklausė 23 proc. baldų gamintojų. 2022 metų pradžioje šis rodiklis siekė 24 proc., o 2021 metais – 39 proc.
