„Lietuvos banko sprendimai nuosekliai stiprinti bankų sektoriaus atsparumą galimiems sukrėtimams ir rekomendacijos davė rezultatų – bankai krizę pasitiko gerai pasirengę, turėdami solidžias kapitalo ir likvidumo atsargas. Tą patvirtina ir bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai. Savo ruožtu mes operatyviai sušvelninome tam tikrus reikalavimus, kad bankai be papildomų suvaržymų galėtų teikti paslaugas gyventojams ir verslui“, – pranešime cituojama Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Atsižvelgdami į Lietuvos banko rekomendacijas, šalyje veikiantys bankai sutvirtino atsparumą galimiems nuostoliams praėjusių metų pelną skirdami kapitalui stiprinti, o ne išmokėti akcininkams dividendus. Be to, jie pasirašė moratoriumą, kuriuo susitarta dėl paskolų mokėjimų atidėjimo iki 6 ar 12 mėn. nekeičiant sutarties sąlygų ar palūkanų.
Vieni svarbiausių klausimų – kokia tolesnė viruso eiga ir pasekmės ekonomikai. Iš turimų duomenų matyti, kad, prasidėjus koronaviruso protrūkiui ir karantinui, naujo kreditavimo apimtis gerokai sumažėjo, todėl tikėtina, kad ateinančiais ketvirčiais mažės paskolų portfelis bei komisinių ir palūkanų pajamos. Be to, dėl atidėtų paskolų mokėjimų tikroji skolininkų būklė ir jų galimybės grąžinti paskolas bus aiškios tik vėliau, kai baigsis paskolų atidėjimo terminai.
2020 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus. Šis rodiklis per 2020 m. pirmąjį ketvirtį išaugo nuo 19,9 iki 22,8 proc. Svarbu ir tai, kad Lietuvos bankuose dominuoja tik aukščiausio lygio kapitalo priemonės. Prasidėjęs karantinas dėl koronaviruso neturėjo neigiamos įtakos bankų likvidumui – bankų likvidumo padėtis ir toliau buvo labai gera. Šių metų pirmąjį ketvirtį bankų sektorius uždirbo 65 mln. Eur pelno – 28,5 proc. mažiau negu praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Pelningai laikotarpį baigė 10 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5. Tarp pastarųjų dominavo besireorganizuojantys, veiklą pradedantys ar ją nutraukiantys dalyviai.
Minėtu laikotarpiu bankai uždirbo 129,5 mln. Eur grynųjų palūkanų pajamų – 12,5 mln. Eur (10,7 proc.) daugiau negu 2019 m. pirmąjį ketvirtį. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 2020 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, beveik nepakito ir sudarė 55,8 mln. Eur.
2020 m. pirmąjį ketvirtį indėliai bankuose išaugo 423,2 mln. Eur (1,7 %) – iki 25,4 mlrd. Eur. Augimą lėmė išaugę valdžios sektoriaus institucijų, finansų ir ne finansų bendrovių indėliai. Gyventojų indėlių šiek tiek sumažėjo (21,1 mln. Eur, arba 0,1 proc.), tačiau šis mažėjimas sietinas ne su COVID-19, o su jau daugelį metų stebima pirmojo ketvirčio sezoniškumo tendencija. Per metus indėliai išaugo 13 proc. (gyventojų – 11,7 proc.). Tiesa, net 82,6 proc. indėlių sudaro einamosios sąskaitos, už kurias nemokamos palūkanos arba netgi taikomos neigiamos palūkanų normos.
Per 2020 m. pirmąjį ketvirtį paskolų portfelis grynąja verte išaugo 133 mln. Eur – iki 20,6 mlrd. Eur (per metus – 3,5 proc.). Itin aktyviai skolinosi gyventojai, kurių paskolos padidėjo 190 mln. Eur (1,9 proc.) – iki 10,3 mlrd. Eur. Ankstesnių metų pirmaisiais ketvirčiais jų paskolos augdavo nuosaikiau, sparčiau pradėdavo didėti vėlesniais ketvirčiais, tačiau 2020 m. pirmąjį ketvirtį bankai palaikė spartų 2019 m. vidurio augimo tempą. To priežastis – būsto paskolos, kurių vertė padidėjo 189 mln. Eur iki 8,3 mlrd. Eur (per metus – 7,4 proc.). Įmonių paskolų portfelio grynoji vertė, atmetus su vienu banku susijusį vienkartinį veiksnį, per ketvirtį sumažėjo 20 mln. Eur.
Minėtu laikotarpiu šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo 10 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė 8 bankai. Šiais metais klientams paslaugas pradėjo teikti trys specializuoti bankai: Revolut Bank, UAB, UAB GF bankas ir AB „Fjord bank“.
