Lietuvoje gyvenantis vokiečių ūkininkas pykstasi su „Via Lietuva“: galės patys šienauti kelkraščius

Daugiau apie tai  – TV3 žiniose.

11 metų Lietuvoje Šiaulių rajone ūkininkaujantis vokietis Udo skaičiuoja žingsnius nuo kelio vidurio ir pasakoja, kiek jo pasėtos pupos įsiterpia į kelio apsaugos zoną. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kreipiasi į ūkininkus: jau galite pasinaudoti šia lengvata

Gyventojai jau ragauja šviežias lietuviškas bulves: pasakė, kiek jos kainuoja šiemet

Baltijos šalims „Rail Baltica“ tampa auksine: ministras žada surasti kaltus ir nubausti

Apsauginė kelio zona yra 9 metrai į vieną pusę. Tad jei pasėliai įsiterpia į šią zoną, ūkininkai jau rizikuoja gauti 600 eurų baudą, nes taip, pasak „Via Lietuvos“, jie gadina kelių infrastruktūrą. 

„Neretai atliekant arimus ar užsėjant būna sunaikinami lietaus nuvedimo įrenginiai: užkemšamos arba sulaužomos vandens nuvedimo pralaidos, dėl ko vėliau yra atitinkamai semiami keliai“, – teigia „Via Lietuva“ atstovas Martynas Gedaminskas. 

Praėjusiais metais „Via Lietuva“ sulaukė 7 pranešimų dėl per arti kelio augančių pasėlių, kurie gali sumažinti matomumą kelyje.

„Ypatingai keliuose su žvyro danga pasėliai sėjami ant kelio krašto, jei auga aukštesni augalai kaip rapsai ar kukurūzai, ar kitos kultūros, tai vairuotojams atitinkamai sumažina matomumo lauką ir išauga rizika dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais“, – sako M. Gedaminskas.

Ūkininkai jaučiasi pamiršti

Tačiau ūkininkai sako, kad patys tris kartus per metus nusišienauja prie kelio augančias piktžoles. 

„Dabar klausimas yra, kas kelia didesnį pavojų: ar pupos, kurios yra 60–70 cm aukščio, ar piktžolė, kuri yra 1,5 metro aukščio. Jei kitais metais paliksiu šitą plotą neužsėtą, tai čia užaugs dar daugiau piktžolių“, – tikina ūkininkas Jan-Udo Sparenborgas.

Nušienauti piktžoles „Via Lietuva“ įsipareigoję kartą per metus iki gruodžio pradžios, nes dažniau šienauti nėra lėšų.

„Vienas dalykas – ne visada spėjam, kitas dalykas – dėl lėšų trūkumo. Tikrai suprantam, kad negalim operatyviai sureaguoti, kadangi šiai dienai valdome virš 21 tūkst. valstybinės reikšmės kelių su žvyro ir asfalto danga. Tai tikrai siekiam su ūkininkais bendradarbiavimo“, – sako „Via Lietuva“ atstovas. 

„Bloga komunikacija. Iš karto atsiuntė Statybų inspekciją, iškart rašo protokolą, gal dar su bauda. Nėra ryšio tarp vilniečių institucijų ir mūsų“, – pasakoja ūkininkas Jan-Udo. 

Ūkininkai prisideda prie kelių priežiūros, tačiau sako, kad pasigenda didesnio dėmesio.

„Esame jiems dėkingi už vasarą pašienaujamas pakeles, o žiemą taip pat už sniego pastumdymą, kai turime ypatingai gausų snygį ir tikrai ne visą laiką spėjame į mažesnės kategorijos kelius“, – sako M. Gedaminskas. 

„Mes patys prižiūrim, padarom tą darbą, kurio Kelių priežiūra nedaro. Jie negali, dėl to, kad nėra lėšų. Iš darbuotojo kišenės jie nesutvarkys tų kelių, Susisiekimo ministerijai neįdomus rajono gyventojas“, – piktinasi Jan-Udo Sparenborgas. 

Ūkininkai sako, kad jei ir toliau nebus kalbamasi, o tik grasinama baudomis, kitais metais „Via Lietuva“ turės pati šienauti kelkraščius, kas sudarytų kiekvieną kartą šienaujant papildomus 42 tūkstančius kilometrų.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.