„Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Lietuvos gyventojų vidutinė faktinė darbo savaitė siekė 38,4 valandos, kai ES vidurkis buvo 35,9 valandos.
Ilgiau už lietuvius dirbo tik Graikijos gyventojai (vidutiniškai 39,6 valandos per savaitę). Taip pat Lenkijos ir Bulgarijos gyventojai (po 38,7 valandos).
Trumpiausia darbo savaitė fiksuota Nyderlanduose (31,9 valandos). Danijoje ir Vokietijoje ji siekė po 33,9 valandos, Austrijoje – 34 valandas.
Kodėl Lietuvoje dirbame ilgiau?
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas aiškina, kad 2025 m. Lietuvoje ne visą darbo laiką dirbo tik 5,5 proc. dirbančių žmonių. ES vidurkis siekė 17,7 proc., o Nyderlanduose net 42,2 proc.
Skaičiuojant vidutinę faktinę darbo savaitę įtraukiami tiek visą, tiek ne visą darbo laiką dirbantys žmonės. Todėl šalyse, kur daugiau žmonių dirba ne visą darbo laiką, bendras dirbtų valandų vidurkis yra mažesnis.
„Jeigu žiūrėsime į standartinę įstatymais nustatytą darbo savaitės trukmę Lietuvoje, tai ji beveik sutampa su kitomis šalimis ir siekia 40 valandų“, – aiškina T. Povilauskas.
Kita priežastis – Lietuvos ekonomikos struktūra. Anot ekonomisto, Lietuvoje santykinai daugiau žmonių dirba žemės ūkyje, pramonėje ir statybose, o šiuose sektoriuose faktiškai dirbamų valandų skaičius yra didesnis.
Tai atspindi ir „Eurostat“ duomenys. 2025 m. visoje ES ilgiausia vidutinė faktinė darbo savaitė buvo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 41,2 valandos. Statybose ji siekė 38,6 valandos.
T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugiau nei 40 valandų per savaitę dirba mažesnė žmonių dalis nei daugelyje kitų ES valstybių.
„Visa tai rodo, kad mūsų darbo rinka yra arčiausiai tokios normatyvinės įstatymais nubrėžtos sistemos su nedideliu lankstumu, kuri palanki darbuotojams.
Tai užtikrina darbuotojų saugumą ir jų pajamų stabilumą, kita vertus, ji stabdo ekonomikos veržlumą ir dinamiką“, – svarsto ekonomistas.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys taip pat rodo, kad 2025 m. 82,1 proc. 15–89 metų dirbančių gyventojų darbo laiką nustatė darbdavys, įmonė, užduotys ar klientai. Patys pasirinkti savo darbo laiką galėjo 8 proc. dirbančių gyventojų, dar 10 proc. – su tam tikrais apribojimais.
Dirba trumpiau, tačiau uždirba daugiau
Ilgesnė darbo savaitė lietuviams nereiškia didesnių atlyginimų. „Euronews“, remdamasis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) „Taxing Wages 2026“ ataskaita, skelbia, kad vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje siekia 28 474 eurus.
Nyderlanduose, kur gyventojai per savaitę vidutiniškai dirba 6,5 valandos trumpiau nei Lietuvoje, vidutinis metinis bruto atlyginimas siekia 69 028 eurus (maždaug 2,4 karto daugiau).
Danijoje ir Vokietijoje vidutinė darbo savaitė yra 4,5 valandos trumpesnė nei Lietuvoje, tačiau vidutinis metinis atlyginimas siekia 71 961 ir 66 700 eurų (Lietuvos rodiklį viršija daugiau nei dvigubai).
Tarp daugiausia valandų dirbančių šalių išsiskiria Graikija. Joje vidutinė faktinė darbo savaitė siekia 39,6 valandos (1,2 valandos daugiau nei Lietuvoje), tačiau vidutinis metinis bruto atlyginimas yra mažesnis ir siekia 26 563 eurus.
Vis dėlto vien darbo valandų skaičius neparodo, kiek žmogus gali uždirbti. T. Povilauskas aiškina, kad svarbiau tai, kiek vertės darbuotojas sukuria per dirbtą laiką.
„Akivaizdu, kad ilgesnis darbo laikas šalyje nereiškia didesnio vidutinio darbo užmokesčio toje valstybėje, nes darbo užmokestį lemia, kokia yra vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė ir koks yra tos vertės pasiskirstymas tarp darbuotojo, darbdavio ir valstybės“, – pabrėžia T. Povilauskas.
Ekonomistas kaip pavyzdžius pateikia Daniją ir Nyderlandus. Šiose valstybėse žmonės gali dirbti trumpiau, tačiau per tą laiką sukurti daugiau vertės nei ilgiau dirbantys žmonės kitose šalyse.
Svarbu ir tai, kokiame sektoriuje žmogus dirba. Transporto sektoriuje pervežamų krovinių kiekis tiesiogiai susijęs su darbo valandomis, nes kol vilkikus vairuoja žmonės, norint pervežti daugiau krovinių reikia ir daugiau jų darbo laiko. Panaši situacija statybose, kur dirbant trumpiau yra sudėtinga atlikti daugiau darbų.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančiose veiklose situacija kitokia.
„Ten, kur yra IT ar kitos aukštos pridėtinės vertės paslaugos ar gamyba, gali uždirbti gerokai daugiau ir pernelyg nedidindamas dirbamų valandų“, – pastebi T. Povilauskas.
Vien daugiau dirbti neužteks
Pasak ekonomisto, Lietuvai norint pagal atlyginimus artėti prie Šiaurės ir Vakarų Europos valstybių, teks keisti ekonomikos struktūrą – mažinti mažą pridėtinę vertę kuriančių verslų dalį ir didinti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių veiklų bei darbuotojų dalį.
Ateityje darbo savaitės trukmei įtakos gali turėti ir dirbtinio intelekto naudojimas.
„Atrodytų, kad baziniu scenarijumi turėtume sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir darbo laikas turėtų trumpėti, bet neatmesčiau, kad kuo daugiau Lietuvoje ateityje bus savarankiškai dirbančių asmenų, tuo kaip tik faktinės darbo valandos dar didės“, – svarsto T. Povilauskas.
Vienodas stažas – dar ne vienoda pensija
Tai, kiek žmogus uždirba per savo darbo metus, vėliau svarbu ir skaičiuojant senatvės pensiją.
„Sodros“ duomenimis, rugpjūtį vidutinė senatvės pensija siekė 746 eurus, o turint būtinąjį, t. y. 34,5 metų, stažą – 808 eurus.
Tačiau vien sukauptas stažas negarantuoja vienodo pensijos dydžio. Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendroji dalis pirmiausia priklauso nuo sukaupto pensijų socialinio draudimo stažo, o individualiajai daliai svarbios per visą gyvenimą gautos darbo pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
„Sodra“ pateikia dviejų žmonių, turinčių vienodą 34,5 metų stažą ir į pensiją išeinančių 2026 m., pavyzdį. Abiejų bendroji pensijos dalis būtų vienoda – 327,91 euro.
Tačiau mažesnį nei vidutinį atlyginimą gavęs ir per 34,5 metų 20 apskaitos vienetų sukaupęs žmogus iš viso gautų 490,11 euro pensiją. Didesnes nei vidutines darbo pajamas gavęs ir 55 apskaitos vienetus sukaupęs žmogus – 773,96 euro.
Taigi du žmonės gali būti dirbę tiek pat metų, tačiau gauti gerokai skirtingas pensijas. Skirtumą lemia ne vien sukauptas stažas, bet ir darbo metais gautos pajamos bei nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
MMA nuo kitų metų 8 proc. didesnė
Minimalų valandinį atlygį (MVA) didinti nuo 7,05 iki 7,61 euro.
SADM nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus Trišalės tarybos rekomendacijas, Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų bei šalies ekonominius rodiklius.
Birželio viduryje Trišalėje taryboje darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai susitarė ir siūlė MMA didinti 7,19 proc. – iki 1235,9 euro, tačiau kartu siekė, kad 4 proc. iki 777 eurų, būtų padidintas ir bazinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).
Vyriausybės atstovai tokiam siūlymui nepritarė ir pasiūlė minimalią algą didinti sparčiau – 8 proc., tačiau NPD nedidinti.
Argumentuota, kad nuo 2027 m. įsigalios papildomas NPD vaikų auginantiems tėvams, o bendras NPD didinimas valstybės biudžetui papildomai kainuotų apie 40 mln. eurų.
Anot laikinojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, toks Vyriausybės priimtas kompromisas yra visiškai racionalus, nes NPD šiuo metu Lietuvoje, kaip sako jis, ir taip yra labai aukštas.
„Aš manau, kad šį klausimą reikia pabaigti ir uždaryti. Tas 8 proc. kompromisas, mano nuomone, tikrai yra racionalus. NPD Lietuvoje ir taip yra labai aukštas ir nemanau, kad jį reikėtų šiuo metu didinti. Juolab žinant, kad valstybės biudžetas labai įtemptas – didelis finansavimas gynybai ir socialinėms reikmėms. NPD tikrai gali šiek tiek luktelti“, – trečiadienį žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.
„Mes turime tikrai greitą ir aukštą pajamų augimą. Daug kas mėgsta mus lyginti su Lenkija, o ten MMA nuo kitų metų didės tik 3 proc. (…) Ar verta tai dar spartinti, prisidedant iš valstybės kišenės? Aš manau, kad ne“, – teigė laikinasis Finansų ministerijos vadovas.
SADM duomenimis, šių metų balandį minimalią algą arba mažesnį atlyginimą gavo apie 145 tūkst. darbuotojų, iš jų apie 21,6 tūkst. dirbo biudžetinėse įstaigose.
Skaičiuojama, kad MMA uždirbančių darbuotojų pajamos po mokesčių kitąmet padidėtų apie 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus per mėnesį.
Skaičiuojama, kad MMA didinimui 2027 metais reikės apie 29,2 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, o 2028 ir 2029 metais – preliminariai po 35,1 mln. eurų.
