Ekspertas sako, kad kainą lemia ne tik ūkininkų darbas, bet ir konkurencija, paklausa, logistikos grandinės bei pačių vartotojų įpročiai.
Ekoligiškų produktų kainos parduotuvėse
Kad būtų galima įvertinti, kaip realybėje skiriasi ekologiškų ir įprastų produktų kainos, palyginome panašių produktų kainas trijų skirtingų tipų parduotuvėse: specializuotoje ekologiškų produktų parduotuvėje, didžiajame prekybos tinkle ir ekologiškų prekių parduotruvėje.
Kainos fiksuotos 2026 m. sausio mėn. pabaigoje, lyginant panašios sudėties produktus.
Ekologiški produktai dažniausiai kainuoja daugiau nei įprasti, o skirtumai ypač ryškūs šviežių produktų ir kruopų kategorijose.
Pavyzdžiui, specializuotoje parduotuvėje ekologiškos fasuotos žaliosios citrinos kainuoja 14,99 Eur/kg, kai įprastos žaliosios citrinos kainuoja 7,99 Eur/kg. Panašus skirtumas matomas ir geltonųjų citrinų atveju: ekologiškos citrinos kainuoja 8,99 Eur/kg, o įprastos – 4,99 Eur/kg.
Tuo metu didžiajame prekybos tinkle įprastų citrinų kainos dar mažesnės – nuo 2,69 Eur/kg iki 4,49 Eur/kg, todėl ekologiškos citrinos kai kuriais atvejais kainuoja kelis kartus daugiau.
Pomidorų produktų kategorijoje kainų skirtumai priklauso ne tik nuo ekologiškumo, bet ir nuo pakuotės dydžio bei pardavimo kanalo.
Perskaičiavus kainas į kilogramus, matyti, kad specializuotoje parduotuvėje ekologiška koncentruota pomidorų pasta kainuoja apie 16,70 Eur/kg, o ekologiška pomidorų tyrė – apie 5,63 Eur/kg.
Tuo metu didžiajame prekybos tinkle pomidorų pasta kainuoja 7,16 Eur/kg, o pomidorų tyrė – apie 3,22 Eur/kg. Ekologiškų prekių parduotuvėje pomidorų tyrės kaina siekia apie 6,38 Eur/kg.
Augalinių gėrimų segmente kainų skirtumai mažesni, tačiau išlieka akivaizdūs.
Specializuotoje parduotuvėje įprastas migdolų gėrimas kainuoja 2,55 Eur/l, o ekologiškas – 4,99 Eur/l. Didžiajame prekybos tinkle migdolų gėrimo kaina siekia 3,29 Eur/l, o ekologiškų produktų parduotuvėje – 3,59 Eur/l, todėl šioje kategorijoje kainą labiau lemia pardavimo kanalas nei pats ekologiškumo ženklinimas.
Ryžių kategorijoje kainų skirtumas vėl ryškėja. Specializuotoje parduotuvėje ekologiški ilgagrūdžiai ryžiai kainuoja 4,25 Eur (500 g), kai tuo metu įprasti ryžiai kainuoja 4,55 Eur/kg.
Didžiajame prekybos tinkle ilgagrūdžiai ryžiai kainuoja 3,49 Eur/kg, o ekologiškų prekių parduotuvėje ekologiškų rudųjų ryžių kaina siekia 7,49 Eur/kg, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei įprastų ryžių.
Kodėl ekologiški produktai brangesni?
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad pagrindinė ekologiškų produktų didesnės kainos priežastis susijusi su gamyba, mat užauginti ekologišką produkciją kainuoja tiesiog daugiau.
„Ekologišką produkciją ūkininkams užauginti yra brangiau. Jei kalbame apie žemės ūkio produkciją, tai tam pačiam kiekiui ekologiškos produkcijos gali reikėti 20–25 proc., kitaip tariant, ketvirtadaliu ar penktadaliu daugiau žemės“, – aiškina jis.
Pasak ekonomisto, ekologiškoje gamyboje negalima naudoti dirbtinių cheminių priemonių, todėl auga ne tik žemės, bet ir darbo sąnaudos.
„Dirbtinių cheminių priemonių naudojimas apskritai yra apribotas arba neįmanomas – galima naudoti tik biologinės kilmės. Tai dažniausiai yra kompostas ar panašios priemonės“, – sako A. Bartkus.
Tačiau, pasak A. Bartkaus, kainų ir lūkesčių neatitikimą lemia ne tik gamyba, bet ir tai, kaip Lietuvoje suvokiama pati ekologiškumo sąvoka.
„Lietuvoje vartojamas terminas ekologiška produkcija nėra visai tikslus. Amerikoje ar Anglijoje vartojamas terminas organic, o Vokietijoje, Prancūzijoje – bio. Čia akcentuojama, kad maistas yra be pridėtinės chemijos, biologinis, o ne ekologinis“, – aiškina ekonomistas.
Pasak A. Bartkaus, ekologiškų produktų kainą labiausiai kelia ne pati etiketė.
„Ūkininkams, norint išauginti tokį patį kiekį ekologiško derliaus, reikia ketvirtadaliu ar penktadaliu daugiau žemės, o tai jau lemia didesnes sąnaudas. Be to, reikia daugiau darbo, nes biologinės trąšos dažniausiai yra kompostas ar panašios priemonės, kurioms reikia daugiau rankų darbo.
Taigi darbo sąnaudos yra didesnės, o ir biologinės augalų apsaugos priemonės dažnai yra gerokai brangesnės negu chemizuotos“, – aiškina ekonomistas.
Kodėl Vakaruose ekoligiškas produktas yra pigesnis?
Nors ekologiški produktai visur kainuoja daugiau, Vakarų Europoje kainų skirtumas tarp ekologiškų ir įprastų produktų yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje.
„Vokietijoje, Prancūzijoje, apskritai Vakarų Europos šalyse, kur biologinis maistas yra labai paplitęs, kainų skirtumai nėra labai dideli – dažniausiai siekia apie 20–25 procentus“, – sako ekonomistas.
Tuo metu Lietuvoje, pasak jo, ekologiška produkcija dažnai yra gerokai brangesnė.
„Lietuvoje situacija visai kitokia – čia ekologiška produkcija yra ne 20 ar 30 proc., o dar gerokai brangesnė nei neekologiška“, – teigia jis.
A. Bartkus tai sieja su konkurencijos trūkumu ir nedidele pasiūla.
„Vakaruose yra gerai išvystyti tiekimo tinklai, yra gausybė ūkininkų, logistikos tinklai, sureguliuotas pristatymas. Mes išvystytos sistemos neturime ir neatsitiktinai – pirmiausia nėra žmonių supratimo, kad to reikia“, – sako jis.
Pasak ekonomisto, konkurencija tiesiogiai veikia kainas, nes taip tarp prekybos tinklų mažina antkainius.
„Vakaruose konkurencija kainomis nulėmė tai, kad antkainiai yra mažesni – jie paprasčiausiai nusistumia žemyn, nes visi prekybos tinklai tarpusavyje konkuruoja ir turi savo prekinius ženklus, skirtus būtent biologinei produkcijai“, – sako jis.
Ekonomistas nurodo, kad Lietuvos prekybos tinkluose ekologiškų produktų pasirinkimas išlieka labai ribotas. Net didžiuosiuose tinkluose asortimentas gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje, kur dauguma produktų turi tiek ekolgiškus, tiek įprastus produktus.
Pasak jo, būtent menka pasiūla ir silpnesnė konkurencija tarp prekybos tinklų lemia tai, kad Lietuvoje už ekologiškus produktus mokama daugiau nei Vakarų šalyse.
Ekologiškų produktų paklausa ir pasiūla
Pasak A. Bartkaus, ekologiškų produktų kainą Lietuvoje taip pat lemia ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir tai, kaip visuomenė suvokia maistą, sveikatą ir savo pasirinkimų pasekmes. Kol ekologiškas maistas suvokiamas kaip prabanga ar mada, o ne kasdienė būtinybė, paklausa išlieka ribota.
„Lietuvoje šie dalykai, ko gero, vaidina antraeilį vaidmenį – lietuviai tiesiog nesupranta dalies šių dalykų. Ir būtent tai nulemia, kad šiai produkcijai nėra paklausos“, – sako ekonomistas.
Jo teigimu, paklausa tiesiogiai lemia ir pasiūlą, kol žmonės aktyviai nesirenka ekologiškų produktų, prekybos tinklai neturi tikslo plėsti asortimento.
