Kiekvieną savaitę tūkstančiai lietuvių išskrenda į Turkiją – į šią šalį vykdoma bene daugiausia atostoginių skrydžių iš Lietuvos. Matyt, vienas iš šios krypties privalumų yra ir kainos.
Prieš metus už 1 eurą buvo galima nusipirkti maždaug 18 Turkijos lirų, o dabar – beveik 27 liras. Taigi, už tą patį kiekį Lietuvoje gaunamų pinigų, galima nusipirkti daugiau vietinės valiutos ir ja sumokėti už prekes ir paslaugas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad Turkijos liros kursas nukrito dėl dviejų priežasčių.
„Liros kritimą lemia tai, kad JAV ir Europos centriniai bankai pakėlė bazines palūkanas. Kai JAV kelia palūkanas, kapitalas iš besivystančių rinkų išplaukia į JAV.
Aukštos palūkanų normos paima dalį kapitalo iš besivystančių šalių, pavyzdžiui, Turkijos, ir tai veikia jų valiutų kursus“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, liros kurso kritimą lėmė ir Turkijos prezidento R. T. Erdogano pakartotinis perrinkimas.
„Prieš rinkimus, debatų metu, rinkose buvo daug abejonių ir klausimų, kas vyks toliau, nebuvo aišku, kas laimės prezidento rinkimus. Kai R. T. Erdogan laimėjo rinkimus nerimas nepasitvirtino.
Rinkos suprato, kad prezidentas ekonomikos politikos nekeis. Jis neleis Turkijos centriniam bankui taikyti nepriklausomų pinigų politiką. Pavyzdžiui, neleis kelti bazinių palūkanų. Rinka įsivaizduoja ir spėja, kad prezidentas neleis centriniam bankui turėti nepriklausomumo“, – komentavo ekonomistas.
Valiuta atpigo – kelionės pabrango?
Anot A. Izgorodino, liros kritimas leis lietuviams pigiau atostogauti Turkijoje, tačiau tik su viena sąlyga.
„Viskas priklausys nuo viešbučių, ar jie keis kainas ar ne. Gali būti, kad nepaisant liros kritimo viešbučiai savo kainų nekeis, kad neprarastų pajamų.
Tačiau jeigu lietuviai atostogaus ne viešbučiuose, bet vyks į ekskursijas, valgys vietiniuose restoranuose, jie tikrai pajus mažesnes kainas“, – patarė A. Izgorodinas.
Tuo metu kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė skaičiavo, kad kelionės į Turkiją pabrango.
„Vidutinė kelionės kaina į Turkiją, palyginti su pernai, pakilo virš 10 proc. Skaičiuojame, kad bendrai atostogų paketų kainos dėl skrydžių, viešbučių kainų augimo vidutiniškai brango apie 20 proc., kai kur kilimas ir dar didesnis.
Reaguojame į augantį klientų jautrumą kainai. Visuomet stengiamės rasti geriausią variantą tardamiesi su tiekėjais, viešbučiais dėl specialių pasiūlymų ir įvairių pridėtinių verčių“, – komentavo M. Bielinytė.
Turkija viena mėgstamiausių krypčių
Kelionių organizatoriaus atstovė sakė, kad Turkijos kurortai ir toliau išlieka tarp dažniausiai lietuvių pasirenkamų vasaros atostogų krypčių.
„Pagrindinė priežastis, žinoma, yra kainos ir kokybės santykis. Tačiau naujesne tendencija, dėl ko ji išlieka populiari, galima vadinti ir tai, kad vis labiau griūna mitas apie Turkiją kaip vien tą kryptį, kur atostogas būtina leisti prie baseino.
Čia vyksta labai skirtingų poreikių keliautojai – nuo šeimų, kurios renkasi kokybiškus viešbučius ir poilsį be rūpesčių, iki darbostogų, jaunimo išleistuvių šventimo, vandens sportų mėgėjų ir kitų“, – vardijo bendrovės atstovė.
Ji skaičiavo, kad šią vasarą iš Lietuvos į Turkiją, jos atstovaujama bendrovė, organizuoja 9 skrydžius per savaitę.
Bendrovė komunikacijos vadovė apibūdino populiariausią kelialapį į Turkiją.
„Populiariausia yra 7 naktų trukmės kelionė, dviem arba trims asmenims (du suaugę ir vaikas), o kainos priklauso nuo keliautojų poreikių. Pasiūlymų 7 nakvynėms šiuo metu galima rasti ir už 299 eurų asmeniui, o renkantis aukštesnės klasės viešbutį ir vadinamąjį „viskas įskaičiuota“ formatą reikėtų rinktis iš skirtingų variantų, nes kainos skiriasi“, – sakė M. Bielinytė.
Kalbėdama apie keliautojų įpročius ji pastebėjo, kad žmonės atostogas planuoja iš anksto.
„Pavasario ir vasaros kelionėmis nemaža dalis lietuvių pasirūpina jau rudenį ar žiemą. Lygiai taip pat būtent pavasarį ir vasarą keliautojai planuojasi kitos žiemos keliones. Tokiu būdu planuojant galima gauti geriausius kainos pasiūlymus“, – patarė M. Bielinytė.
Užsienyje keliavo daugiau gyventojų
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos gyventojų į užsienį keliavo daugiau
Į užsienį 2023 m. pirmąjį ketvirtį keliavo 324,7 tūkst. šalies gyventojų, arba 62,5 proc. daugiau nei per tą patį 2022 m. laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,7 nakvynės.
46,4 proc. keliavusiųjų nakvojo viešbučiuose ir moteliuose, 52,8 proc. – pas gimines ir draugus ar privačiajame apgyvendinimo sektoriuje.
2023 m. sausio–kovo mėn. po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 210,2 mln. eurų, tai 69,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 2023 m. pirmąjį ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 505 eurų
Kelionių į užsienį skaičius 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, padidėjo 67,6 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 416,3 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 15,3 proc. visų kelionių, arba 25,5 proc. daugiau nei 2022 m. pirmąjį ketvirtį.
Asmeninės kelionės sudarė 63,3 proc. visų kelionių į užsienį, verslo kelionės – 36,7 proc.
Daugiausia keliauta į Jungtinę Karalystę (44,7 tūkst., arba 10,7 proc. visų kelionių), Lenkiją (40,1 tūkst., arba 9,6 proc.), Latviją (33,2 tūkst., arba 8 proc.), Norvegiją (31,8 tūkst., arba 7,6 proc.), Vokietiją (28,4 tūkst., arba 6,8 proc.) ir Egiptą (25 tūkst., arba 6 proc.).
