Pastaraisiais metais Lietuvos naujų automobilių rinka fiksuoja vis naujus rekordus, o augantį lietuvių apetitą naujiems automobiliams patvirtina ir „AutoTyrimų“ duomenys.
Štai šiemet šalyje jau užregistruota 37 412 naujų automobilių – 16 proc. daugiau negu pernai, kai per tą patį laikotarpį lietuviai įsigijo 32 197 vnt.
Lietuviai lieka ištikimi trims gamintojams
Vertinant naujų automobilių pardavimus pagal markes, Lietuvos rinkoje labai aiškiai išsiskiria trys gamintojai – „Toyota“, „Škoda“ ir „Volkswagen“. Vien jiems kartu tenka daugiau nei pusė visų šalyje užregistruotų naujų automobilių.
Pirmoje vietoje tvirtai įsitvirtinusi „Toyota“. Šiemet užregistruoti 6 953 nauji šios markės automobiliai. Už jos rikiuojasi praktiškai lygiomis jėgomis kovojančios „Škoda“ ir „Volkswagen“ – jas skiria vos vienas automobilis. Naujų „Škoda“ automobilių buvo užregistruota 6 276 vnt., o „Volkswagen“ – 6 275 vnt.
Atotrūkis nuo likusių gamintojų – milžiniškas. Ketvirtoje vietoje esanti „Dacia“ šiemet sulaukė 1 631 pirkėjo, toliau rikiuojasi „Audi“ su 1 525 ir „Kia“ su 1 496 automobiliais.
Pažvelgus į populiariausių modelių dešimtuką matyti, kad šiuo metu daugiausiai susidomėjimo sulaukė „Volkswagen Tiguan“ – užregistruota 2 140 šio modelio vienetų.
Antroje vietoje – „Škoda Octavia“ su 2 007 registracijomis, trečioje – „Volkswagen T-Roc“ (1 944 vnt.)
Toliau rikiuojasi: „Toyota Yaris Cross“ (1 924 vnt.), „Škoda Kodiaq“ (1 694 vnt.), „Toyota Corolla“ (1 511 vnt.), „Toyota RAV4“ (1 172 vnt.), „Nissan Qashqai“ (1 102 vnt.), „Hyundai Tucson“ (1 054 vnt.) ir „Toyota C-HR“ (1 033 vnt.)
Pirkėjų įpročiai keičiasi
Nors lietuvių pomėgis vairuoti japoniškus ar vokiškus automobilius niekur nepradingo, tačiau automobilių verslo atstovai pastebi, kad keičiasi ne tik tai, kokią markę, o kokį modelį pirkėjai renkasi.
Pasak BMW ir „Mini“ prekės ženklų vadovo Pauliaus Černiausko, ryškiausias pokytis šiemet – pirkėjai yra labiau linkę rinktis mažesnius, visureigius primenančius automobilius.
„Jeigu prieš 1-2 metus iš BMW siūlomų modelių gamos populiariausi modeliai buvo X5 ir X6, dabar matome išaugusią mažesnių – X3, X2, X1 – paklausą“, – teigia P. Černiauskas.
Anot jo, viena iš priežasčių gali būti ta, kad gerėjant gyvenimo kokybei daugiau žmonių gali įpirkti kad ir mažesnį, bet premium segmento automobilį.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad nors krosoverių ir SUV tipo automobilių paklausa išlieka pakankamai didelė, tradicinį kėbulo tipą turinčių modelių susidomėjimas nėra labai didelis.
„Vos kas dešimtas pro mūsų salonų vartus išriedantis BMW yra sedanas arba universalas. Praktiškai visi kiti automobiliai – visureigio tipo. Tik labai nedidelę pardavimų dalį sudaro kupė, ar hečbeko kėbulus turintys automobiliai“, – priduria P. Černiauskas.
Auga ir Kinijos gamintojų pardavimai
Lietuvoje veiklą pradėję Kinijos automobilių gamintojai taip pat netruko surasti pirkėjų. Nors viešojoje erdvėje galima susidaryti įspūdį, kad daugelis Lietuvos vairuotojų į kiniškus automobilius žiūri skeptiškai, pardavimų statistika rodo, kad tendencijos keičiasi.
Štai Kinijos automobilių koncernui SAIC priklausančio prekės ženklo MG pardavimų apimtys Lietuvoje per pirmuosius devynis šių metų mėnesius šoktelėjo net 864 proc. – iki 646 automobilių.
Ne ką mažesnį augimą pademonstravo ir „Geely“ koncernui priklausanti markė „Lynk & Co“.
Per tą patį praėjusių metų laikotarpį ji pardavė vos 49 automobilius, o šiemet lietuviai jau spėjo įsigyti 246 šios markės automobilius.
Dyzeliniai automobiliai nebedomina?
Lietuvos naujų automobilių rinkoje vyksta ir daugiau pokyčių. SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas pastebi, kad tarp privačių klientų dyzelinių automobilių populiarumas pastaraisiais metais krito į neregėtas žemumas.
„Dyzelinių automobilių dalis tarp privačių klientų finansuojamų automobilių per pastaruosius kelerius metus nuosekliai mažėjo.
2023 m. dyzeliniai automobiliai sudarė apie 14 proc. SEB privačių klientų finansuojamų automobilių, 2025 m. ši dalis sumažėjo iki 8 proc., o šiemet siekia apie 6,5 procentus“, – įžvalgomis dalijasi S. Norbutas.
Tuo metu elektromobilių finansavimo apimtys per dvejus metus šoktelėjo maždaug 1,7 karto, o hibridinių automobilių skaičius padidėjo beveik perpus“, – tendencijas atskleidžia S. Norbutas.
Analogišką tendenciją mato ir BMW atstovai. Pasak P. Černiausko, jeigu 2023-2024 metais BMW parduodamų dyzelinių automobilių dalis siekė apie 45 proc., tai 2025 m. sudarė tik kiek virš 30 procentų, o šiemet ji krito iki maždaug 28 proc.
Ekspertų teigimu, bendrą rinkos pokytį lemia ne tik pirkėjų norai, bet ir pasiūlos trūkumas bei gamintojams keliami reikalavimai.
„Klientų pasirinkimą šiandien veikia keli susiję veiksniai. Mažėja naujų dyzelinių automobilių pasiūla, o jų kainos nėra tokios konkurencingos kaip anksčiau. Pirkėjams daugiau pasirinkimo suteikia auganti hibridinių ir elektromobilių pasiūla“, – aiškina S. Norbutas.
SEB atstovas taip pat pabrėžia, kad rinkoje jaučiamas didesnis Kinijos gamintojų spaudimas, o tradiciniai automobilių gamintojai patys aktyviai skatina elektrifikuotų modelių pardavimą, siekdami atitikti ES keliamus CO2 emisijų reikalavimus.
Prie šios bangos prisideda ir valstybės paskatos bei mokestinė aplinka. BMW atstovo teigimu, didžiausias augimas šiuo metu fiksuojamas įkraunamų hibridų kategorijoje, kuriai galioja PVM lengvata įmonėms.
Lietuvos rinka – didesnė nei Latvijos ir Estijos kartu sudėjus
Naujų automobilių paklausa auga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Visgi pardavimų apimtys atskleidžia įdomų faktą. Lietuviai šiemet naujų automobilių įsigijo daugiau (37,4 tūkst.) nei latviai ir estai kartu sudėjus (beveik 33 tūkst.).
Nors automobilių pirkimo apimtys skiriasi, pažvelgus į kaimynų statistiką matyti, kad visą regioną apėmė ta pati visureigių karštinė – SUV ir krosoveriai tiesiog šluote šluojami.
SUV ir įvairūs krosoveriai Estijoje šiemet sudarė net 73,1 proc. visų parduotų naujų automobilių, Latvijoje – 68,2 procento. Latvijoje universalus (10,9 proc.) ir hečbekus (10,1 proc.) renkasi vos kas dešimtas pirkėjas, o sedanų dalis tesiekia 5,6 procento. Estijoje situacija dar radikalesnė – hečbekai sudaro 9,6 proc., universalai 7,9 proc., o sedanai vos 4,2 proc. rinkos.
Nors „Toyota“ ir „Škoda“ yra neabejotinos lyderės visose trijose Baltijos valstybėse, populiariausių modelių statistikoje galima pamatyti įdomių niuansų.
Lietuvoje, kaip jau minėta anksčiau, perkamiausiu nauju automobiliu šiemet tapo „Volkswagen Tiguan“, o trečioje vietoje įsitvirtino „Volkswagen T-Roc“. Tuo metu kaimynėse šalyse „Volkswagen“ pozicijos gerokai kuklesnės.
Latvijos perkamiausių modelių gretose vokiškų automobilių dešimtuke apskritai nėra. Čia pirmoje vietoje tvirtai laikosi „Škoda Octavia“ (894 registracijos), antroje – „Toyota Corolla“ (742), trečioje – „Škoda Kodiaq“ (726). Įdomu tai, kad latvių pirkėjai išsiskiria simpatijomis prancūziškiems automobiliams – į dešimtuką prasibrovė „Renault Symbioz“ bei „Renault Captur“.
Estijoje perkamiausių trejetuką taip pat okupavo japoniški ir čekiški modeliai. Pirmoji vieta atiteko „Toyota Yaris Cross“ (1 003 registracijos), antroji – „Toyota Corolla“ (851), trečioji – „Škoda Kodiaq“ (834). Lietuvių favoritu tapęs „Volkswagen Tiguan“ užima tik penktą vietą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
