Tačiau ko tikėtis ateityje, kai gyventojams vis dar tenka susidurti su didele nelygybe, būsto įperkamumo iššūkiais ir nerimu dėl saugumo?
Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu išaugo labiausiai?
„Eurostat“ duomenimis, tarp ES šalių 2025 m. aukščiausią vidutinį pasitenkinimo gyvenimu įvertinimą gavo Rumunija ir Suomija (po 7,8 balo), Danija, Austrija ir Lenkija (po 7,7 balo). Žemiausias įvertinimas užfiksuotas Bulgarijoje – 6,3 balo.
2018–2025 m. vidutinis pasitenkinimas gyvenimu padidėjo 14-oje ES šalių. Labiausiai jis išaugo Kroatijoje (nuo 6,3 iki 7,4 balo), Lietuvoje (nuo 6,4 iki 7,3 balo) ir Bulgarijoje (nuo 5,4 iki 6,3 balo).
Belgijoje, Čekijoje ir Lenkijoje šis rodiklis nepakito.
Likusiose 10 ES šalių vidutinis pasitenkinimas gyvenimu sumažėjo. Didžiausias nuosmukis užfiksuotas Airijoje – rodiklis nukrito 0,5 balo.
Šie įvertinimai yra apskaičiuojami remiantis gyventojų apklausomis.
Lietuvos sekmės istorija unikali
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad 2018–2025 m. Lietuvos ekonominės atkarpa labai savita.
„Viena vertus, per šį laikotarpį patyrėme ne vieną sukrėtimą: pandemiją, rusijos Europai sukeltą energetinę krizę 2022 m. ir invazijos į Ukrainą nerimo užkratą.
Kita vertus, Lietuvos ekonomika šiuos išbandymus įveikė be reikšmingesnių nubrozdinimų – išvengėme recesijos, eksportas augo stebėtinais tempais, atradome naujų nišų plėtrai. Ir, kas svarbiausia, šią ekonominę pažangą jautė ir gyventojai“, – paaiškino pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva – viena pirmaujančių šalių tiek ES, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) pagal vidutinių atlyginimų augimo tempus.
„Mėnesinis minimalus atlyginimas padidėjo daugiau nei dukart – nuo 361 euro į rankas 2018 m. iki 777 eurų 2025 m. Vidutinė senatvės pensija išaugo taipogi 2,15 karto – nuo 311 iki 668 eurų. Nors stebėjome ir spartesnę infliaciją, tačiau pajamų augimas ją lenkė su solidžia atsarga ir gyventojų perkamoji galia stiprėjo“, – komentavo ekonomistė.
Taigi, anot jos, ši Lietuvos sėkmės istorija unikali tuo, kad sugebėjome vystytis, auginti atlyginimus ir kurti gerai apmokamas darbo vietas ir neturėdami daug absoliučių konkurencinių pranašumų.
Ji pridūrė, kad Lietuva nėra išskirtinė šalis nei pagal naudingas iškasenas, žaliavas, vidaus rinka sekli, darbo ištekliai riboti, todėl kertiniai mūsų sėkmės recepto ingredientai buvo darbšti ir kvalifikuota darbo jėga, vietos verslų alkis ir gebėjimas tvirtintis tarptautinėje arenoje.
„Taip pat, žinoma, palankios verslo ir investicinės sąlygos, kurios sukūrė palankią terpę startuolių ir finansinių technologijų („fintech“) įmonių ekosistemos sėkmei ir užsienio investicijų šuoliui.
Juk ko nepavyko sukurti patiems, tai pritraukėme atėjusių užsienio investicijų srauto dėka, kuris taipogi reikšmingai praskiedė mūsų ekonominę struktūrą aukštos pridėtinės vertės veiklomis ir gerai apmokamomis darbo vietomis. Labai laiku atėjusios užsienio investicijos sukūrė savotiškus sniego gniūžtės efektus, pritraukė kitas investicijas ir tai tapo savalaike sėkmės istorija. Augant ir klestint ekonomikai, didėjo ir valstybės biudžeto pajamos.
Tai atvėrė galimybes kelti viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas, įvairias išmokas ir didinti socialinių priemonių arsenalą“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Įvertinimą lemia ne tik finansinė situacija
„Artea“ vyriausioji ekonomistė pabrėžia, kad visuomenės lūkesčius veikia tiek geopolitinė aplinka, tiek išorinės bei vidinės makroekonominės aplinkybės, tiek asmeninių finansų situacija ir perspektyvos.
„Nepaisant priešpriešinių vėjų iš išorės, kol kas Lietuva išlieka sparčiausiai augusių ES šalių penketuke, o neigiamus išorinius poveikius atsvėrė spartesnė viešųjų investicijų ir vartojimo plėtra.
Lietuvos ūkio atsparumą energetikos šokui stiprina pasiekta reikšminga pažanga mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, aktyvi darbo rinka, sparčiai augančios gyventojų pajamos, sukauptos finansinės atsargos, žemas privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimas“, – komentavo pašnekovė.
Ji paaiškino, kad antrosios pensijų pakopos reforma ne tik paskatino momentinį vartojimą ir prisidėjo prie BVP plėtros, bet ir, energetikos krizei užsitęsus, gali tapti papildoma finansine pagalve gyventojams.
„Taigi, nepaisant paūmėjusios infliacijos ir degalų kainų šuolių, vartotojų lūkesčių rodikliai Lietuvoje sureagavo palyginti nežymiai ir išlieka tarp šviesiausių ES“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Daug ką lemia kitokiomis sąlygomis augsui jaunoji karta
Sociologė, Kauno technologijos universiteto profesorė Audronė Telešienė pabrėžė, kad pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, yra vidutinis, tačiau 2018–2025 m. augo bene sparčiausiai.
Jos manymu, taip nutiko dėl trijų susijusių dalykų – realių gyvenimo sąlygų pokyčių, jaunosios kartos atėjimo ir įtakos vertinimams, bei pasikeitusių atskaitos taškų, su kuo lietuviai lygina savo gerovę.
„Pirmiausia, pozityvesnis gyvenimo vertinimas turi objektyvų pagrindą. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gerėjo daugelis objektyvių gyvenimo kokybei svarbių dalykų. Pavyzdžiui, pagerėjo sveikata ir pailgėjo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, mažėjo nusikalstamumas. Bet gal dar svarbiau tai, kad stipriai išaugo realiosios pajamos.
Nepaisant to, kad Lietuvos gyventojų disponuojamųjų pajamų lygis tebėra žemesnis už bendrą ES vidurkį, o pajamų nelygybė yra viena didžiausių, realiosios pajamos 2010 ir 2025 laikotarpiu augo bene sparčiausiai ES. Didesnis augimas buvo tik Rumunijoje. Čia vertinama ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų mediana, pašalinus infliacijos poveikį. Vadinasi, išaugo ir tai, kiek už turimas pajamas žmonės gali įsigyti. Tai sudaro pagrindą palankiau vertinti savo materialinę padėtį“, – sakė profesorė.
Antra priežastis lemianti tokius rezultatus, anot jos, yra tai, kad apklausose dalyvauja vis daugiau jaunosios kartos atstovų.
„Į apklausos klausimus atsako 16-os ir vyresni gyventojai. Taigi, įsilieja nauja karta, jauni žmonės, užaugę kitokiomis sąlygomis, turintys kitokį galimybių ir savo ateities suvokimą. Lietuvos jaunimo gyvenimo vertinimai tikrai išskirtiniai.
Dar pavasarį girdėjome, kad pagal Pasaulio laimės ataskaitą, Lietuva užėmė pirmąją vietą jaunesnių nei 30 metų žmonių grupėje. Tai atskiras tyrimas, tačiau jis parodo, kodėl verta atidžiau žiūrėti į kartų skirtumus. Aukštas jaunimo pasitenkinimas gyvenimu pakelia bendrą šalies vidurkį“, – pridūrė pašnekovė.
Taip pat, pasak jos, galėjo pasikeisti ir pats žvilgsnis į tai, ką turime.
„Pasitenkinimas gyvenimu yra psichologinis konstruktas. Žmonės paprastai lygina savo padėtį su kitais. Iš diskusijų su studentais universitete matau, kad anksčiau lietuviai lygindavo save su itin stipriais kaimynais – Norvegija, Švedija, Vokietija, Ispanija. Tačiau pastarojo laiko krizių patirtys viską pakeitė ir paskatino iš naujo įvertinti saugumą, artimus ryšius, galimybę gyventi įprastą gyvenimą ir padėti kitiems.
Kai už sienos vyksta karas, o kitos šalys sunkiai dorojasi su kraštutinėmis politinėmis jėgomis, migrantų, maisto, energijos ir kitomis krizėmis, patiria itin daug aukų nusinešančius klimato krizės padarinius, atskaitos taškas pasikeitė. Lietuviams kur kas lengviau matyti, kiek saugumo ir gyvenimo kokybės turime čia, Lietuvoje“, – komentavo pašnkovė.
Ko tikėtis ateityje?
Ekonomistė pabrėžia, kad norint išlaikyti ekonomikos augimo pagreitį, būtina stiprinti turimus konkurencinius pranašumus ir ieškoti naujų.
„Tik tokiu atveju turėsime galimybių toliau stebėti ir gausesnius pajamų į biudžetą srautus ir įmonių galimybes kelti atlyginimus, o tai susiveda į pragyvenimo lygio augimą.
Kad ši transformacija tęstųsi ir Lietuva išliktų patraukli aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms, kurios kuria gerai apmokamas darbo vietas, būtina išlaikyti investicinį patrauklumą, palankią verslo aplinką, konkurencingumą mokesčių sistemą, rūpintis kapitalo ir finansų rinkos plėtra ir gilinimu, bet pirmiausia, privalu pasirūpinti saugumo ir atgrasymo pajėgumais, nes investicinis patrauklumas ir verslo sąlygos šiandien prasideda būtent nuo šios srities“, – pridūrė specialistė.
Pašnekovė pažymėjo, kad kalbant apie darbo jėgos kompetencijas, technologinių lūžių ir progreso eroje taipogi būtina neužstrigti dabartyje.
„Privalu gerinti išsilavinimo kokybę, tobulinti perkvalifikavimo mechanizmus taip, kad darbuotojai išliktų aktualūs darbo rinkoje, gebėtų atnaujinti kompetencijas. Mokymosi visą gyvenimą ir kompetencijų tobulinimo svarba tokių pokyčių akivaizdoje – ir mūsų pačių atsakomybė“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, Lietuva jau kurį laiką išsiskyrė sparčiai kylančiais darbo kaštais, tad verslai buvo priversi investuoti į produktyvumo didinimą, mažinti priklausomybę nuo brangstančios darbo jėgos. Keitėsi ir užsienio investuotojų, kurie rinkosi Lietuvą plėtrai profilis.
„Tie investuotojai, kuriems žemi darbo kaštais – tarp svarbiausių prioritetų, renkasi kitas gausia ir pigia darbo jėga pasižyminčias šalis. Kol kas Lietuva turi kitų konkurencinių pranašumų, gali atitikti aukštesnius kokybinius darbo jėgos kriterijus, pasiūlyti specifines kompetencijas, kurias padeda puoselėti tiek klestintys nišiniai vietos gamybos verslai, tiek startuolių, finansų ir informacinių paslaugų ekosistemos.
Be to, Lietuva jau kurį laiką išlaiko trauką atvykstantiems talentams ir specialistams iš svetus, ar sugrįžtantiems tautiečiams. Kad ši tendencija tęstųsi, viešųjų paslaugų kokybė, taiklumas ir tvarus finansavimas yra be galo svarbu“, – pabrėžė ekonomistė.
Tuo metu A. Telešienė dėl ateities yra atsargiai optimistiška.
„Nuoseklaus rodiklio augimo savaime nesitikėčiau. Daug priklausys nuo to, ar gerėjančias gyvenimo sąlygas pajus įvairios visuomenės grupės. Nes dabar Lietuvoje labai didelė nelygybė.
Bus svarbu, ar žmonės galės įpirkti būstą, laiku gauti reikalingas paslaugas, jaustis saugūs ir planuoti ateitį. Gal labiausiai akcentuočiau saugumo elementą. Gyvename krizių visuomenėje, kur vieną krizę pakeičia kita, ar kelios krizės vyksta vienu metu. Tad kasdienis saugumo jausmas ir atsparumas tampa pagrindinėmis vertybėmis“, – aiškino ji.
