Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) skelbia, kad moterys visoje ES uždirba tik 77 proc. to, ką per metus uždirba vyrai.
Tai reiškia, kad jos turi dirbti vidutiniškai 15 mėnesių ir 18 dienų, kad uždirbtų tiek, kiek per 12 mėnesių uždirba vyrai.
Lietuva šiame sąraše yra įsitaisiusi žemiau ES vidurkio (63,4 balo) ir fiksuoja 60,9 balo rezultatą.
Tiesa, Lietuva yra viena iš didžiausią pažangą šiuo klausimu pademonstravusi valstybė. Per pastaruosius 5 metus Lietuvos lyčių lygybės indeksas kilo per 6,9 balo.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2025 m. III ketv. viešajame sektoriuje vidutinis moterų atlygis į rankas siekė 1542,5 euro, o vyrų – 1642,9 euro. T. y. 100,4 euro skirtumas.
Tuo metu privačiame sektoriuje vyrai vidutiniškai uždirbo 1505,2 euro, o moterys – 1374 eurus. T. y. 131,2 euro skirtumas.
Lemia ne viena priežastis
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad moterų ir vyrų atlyginimai skiriasi dėl daugelio istorinių, sociologinių priežasčių, tradicijų.
Esą nepaisant pokyčių ir pažangos, profesinių stereotipų nulemta elgsena ir pasirinkimai ES valstybėse dar yra gajūs.
„Europos Komisija įvardina, kad moterys vis dar dažniau dirba vidutiniškai mažiau apmokamuose sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų sektoriuose, jų pareigos rečiau vadovaujančios. Tuo metu tokie sektoriai, kaip informacinės technologijos, inžinerija, finansai, statistiškai dažniau pasirenkami vyrų.
Taip pat stereotipai ir išankstinės nuostatos dar vis veikia ir moterų karjeros ambicijas bei galimybes, tai irgi reikšminga pajamų atotrūkio priežastis“, – nurodė ji.
Ekonomistė pabrėžė, kad Europos Komisijos (EK) duomenimis, būtent vadovų ir vadovių atlyginimų skirtumai buvo vieni reikšmingesnių.
„Be to, nemažas iššūkis – karjeros ir motinystės derinimas. Karjeros pertraukos lėtina karjeros pagreitį ir viso gyvenimo pajamas, o senatvėje – ir pensiją.
Taip pat, Europos Komisijos tyrimas nurodo, kad moterys ES vidutiniškai atlieka daug daugiau neapmokamo namų ūkio ir priežiūros darbo, todėl dažniau renkasi trumpesnes darbo valandas, dalinį etatą ar lankstesnes, bet prasčiau apmokamas darbo formas“, – pabrėžė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad pastarųjų metų statistika rodo, kad Lietuva ne vienu aspektu lenkia ES vidurkį.
„EK atliekama pajamų stebėsena rodo, kad Lietuvoje pajamų atotrūkis tarp vyrų ir moterų yra mažesnis, nei vidutiniškai ES. Be to, Lietuva lenkia ES vidurkį pagal moterų mokslininkių ir inžinierių dalį šalyje.
Mažesnis ir pensijų atotrūkis, tačiau čia turime bendrą santykinai žemų pensijų problemą. Tačiau, pavyzdžiui, pagal moterų mokytojų dalį esame gerokai virš ES vidurkio. Taigi, profesijų pasirinkimo be išankstinių nuostatų kelionė dar toli gražu nėra pasibaigusi“, – pastebėjo specialistė.
Moteris vis dar slegia diskriminacija ir stereotipai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat įvardijo pagrindinės priežastis, dėl kurių moterų metinės pajamos yra mažesnės nei vyrų.
Viena pagrindinių priežasčių, anot ministerijos, yra ta, kad daugiau moterų dirba švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, administravimo srityje. Tuo metu daugiau vyrų dirba inžinerijos, IT, finansų, gamybos srityse.
Sektoriai, kuriuose dominuoja moterys, nepriklausomai nuo lyties tiesiog yra mažiau apmokami, net jei reikalauja aukšto išsilavinimo.
Pavyzdžiui, 2024 m. EIGE Lyčių lygybės indeksas rodo, kad Lietuvoje 27 proc. moterų ir tik 6 proc. vyrų dirba švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse.
Tuo metu 2025 m. EIGE Lyčių lygybės indeksas rodo, kad Lietuvoje tarp informacinių technologijų (ICT) specialistų yra 18 proc. moterų ir 82 proc. vyrų.
Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad moterys dažniau turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau rečiau dirba aukščiausio rango pareigose.
„Moterys susiduria su „stiklinių lubų“ (ang. glass ceiling) ir „lipnių grindų“ (angl. sticky floor“) fenomenais, yra mažiau atstovaujamos įvairaus pobūdžio sprendimų priėmimo formatuose. Asmenys vadovaujamose pozicijose paprastai uždirba žymiai daugiau, todėl bendras pajamų atotrūkis išauga“, – nurodė SADM.
Ministerija pridėjo, kad Lietuvoje moterys sudaro 27 proc. didžiausių kotiruojamų bendrovių, stebėtojų tarybos ar direktorių valdybos narių dalį.
Taip pat vienu iš svarbiausių aspektų, kalbant apie atlygio skirtumus, tampa moterų neapmokamas darbas, pavyzdžiui, vaikų priežiūra, buitis, artimųjų slauga.
„Vadinamasis „antrasis etatas“ ES kelis kartus viršija vyrų. Neapmokamas moterų darbas dažnai riboja karjeros galimybes, mažina darbo valandas, didina pertraukas karjeroje. Dėl ilgesnių motinystės atostogų moterims lėčiau kyla atlyginimai ir jos rečiau grįžta į pilno etato, aukštesnes pareigas.
2025 m. EIGE Lyčių lygybės indeksas rodo, kad Lietuvoje 60proc. moterų ir 33 proc. vyrų kasdien gamina maistą ir atlieka namų ruošos darbus“, – pastebėjo ministerija.
Visgi svarbiausiomis priežastimis, dėl kurių kyla ir visos kitos aukščiau išvardytos priežastys – vis dar egzistuojanti diskriminacija ir lyčių stereotipai.
„Tyrimai rodo, kad moterų kompetencijos to paties lygio pareigoms neretai vertinamos prasčiau nei vyrų, moterims rečiau siūlomi paaukštinimai ar atlygio pakėlimai, egzistuoja žalingi stereotipai apie lyčių „tinkamumą“ tam tikriems darbams.
Dėl stereotipo, jog moterys privalo vienos rūpintis vaikais, artimaisiais ir buitimi, moterims tenka labiau derinti darbo ir šeimos atsakomybes, išvis, atsisakyti darbo, dirbti ne pilną darbo dieną, patirti pervargimą, perdegimą ir t.t.“ – komentavo ministerija.
Lietuva negali sau leisti tokių klaidų
Pajamų atotrūkio problemai spręsti, reikalingos kompleksinės priemonės, o į pokyčių skatinimą turėtų įsitraukti ne tik tėvai, bet ir švietimo sistema, bendruomenės, ir darbdaviai, dalijosi ekonomistė.
„Prie palankios tendencijos prisidėtų skaidrūs atlygio kriterijai, profesinių stereotipų įtakos nuo ankstyvo amžiaus eliminavimas, investavimo, finansinės edukacijos programos, skatinančios moteris aktyviai ir savarankiškai planuoti karjerą, pajamas ir finansines atsargas, atsakomybių šeimoje balansas ir kokybiškos bei prieinamos vaikų priežiūros paslaugos“ – pažymėjo ji.
Anot ekonomistės, Lietuva yra nedidelė ekonomika, kuri negali sau leisti prarasti talentus, ar jų potencialą eikvoti nekryptingai vien dėl įsišaknijusio stereotipinio profesinio orientavimo klaidų, ar pedagogų bei darbdavių nepagrįstų išankstinių nuostatų.
„Sektoriai, kuriuose trūksta kvalifikuotų specialistų (ypač technologijų, inžinerijos, finansų) nukenčia, net ir dėl tokių netiesioginių aplinkybių, kaip kad mokyklose mergaitės retai skatinamos rinktis STEM krypties studijas, o vėliau ir profesijas.
Žemesnės pajamos gyvenimo eigoje, kuklesnė pensija ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė – taipogi nepalankus rodiklių derinys, kuris apsprendžia didesnį moterų skurdą senatvėje“, – nurodė ji.
Aktyviai kovoja su problema
SADM nurodo, kad iš esmės darbo užmokesčio skirtumų tarp lyčių problemą spręs iki 2026 m. birželio 6 d. įsigaliosiantis Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę.
„Tai turėtų spręsti darbo užmokesčio atotrūkio problemą, nes darbuotojams bus prieinamas didesnis informacijos kiekis apie jų darbo užmokestį ir tos pačios kategorijos darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį, jie lengviau galės įsivertinti ar jiems yra mokamas teisingas ir rinkos sąlygas atitinkantis darbo užmokestis, bei atitinkamai racionaliau galės priimti sprendimą, kaip ginti savo teises“, – pabrėžė ministerija.
Ji pridėjo, kad taip pat šiuo metu rengia Moterų ir vyrų lygių galimybių 2026–2028 metų veiksmų planą, kuriame keliamas tikslas didinti moterų ir vyrų lygybę darbo rinkoje.
„Kadangi problema dėl nevienodo darbo užmokesčio yra kompleksinė, prie jos sprendimo prisideda ir kiti plano tikslai: skatinti proporcingą moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus ir einant aukščiausias pareigas, vykdyti lyčių stereotipų prevenciją ir kovoti su jais bei skatinti neapmokamo priežiūros darbo pasidalijimą“, – dalijosi ministerija.
Be to, anot ministerijos, dabar daug dėmesio skirta neapmokamo darbo temai.
SADM 2024 m. konkurso būdu finansavo Nevyriausybinių organizacijų projektą, skirtą moterų ir vyrų lygias galimybes skatinančioms priemonėms įgyvendinti, kurio tikslas buvo šviesti visuomenę moterų neapmokamo priežiūros darbo tema.
Dėl temos aktualumo tokį konkursą buvo nuspręsta skelbti ir šiemet.
