„Energetinė nepriklausomybė tapo ne tik Lietuvos, bet ir kitų išsivysčiusių valstybių prioritetu. Labai svarbu, kad šią nuostatą palaiko galutiniai energijos vartotojai, nes tai prisideda prie pokyčių spartos. Pavyzdžiui, Lietuvoje per dvejus metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo penkiskart, o verslo įmonės aktyviai vysto nutolusių saulės ir vėjo parkų projektus. Šiuos pokyčius mūsų regione lemia daug veiksnių: augantis visuomenės sąmoningumas ir klimato kaitos problemų suvokimas, stipriai svyruojančios energijos išteklių kainos ir jų poveikis namų ūkiams. Žinoma, svarbi ir ilgalaikė valstybės strategija atsisakyti iškastinio kuro ir energijos tiekimo iš Rytų“, – komentuoja profesinių paslaugų bendrovės „EY“ partneris Baltijos šalyse Linas Dičpetris, dėstoma pranešime spaudai.
Tačiau, pasak jo, Europos Sąjungai siekiant tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų neužteks vien pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių – reikės dar net tris kartus padidinti bendrus elektros gamybos pajėgumus.
Naujausias „EY“ tyrimas „EY Energy Transition Consumer Insights“, vykęs 18-oje šalių ir įtraukęs daugiau negu 70 tūkst. galutinių energijos vartotojų, pateikia svarbių įžvalgų apie išsivysčiusių valstybių gyventojų nuostatas.
Net 89 proc. energijos vartotojų pritaria energetinės nepriklausomybės siekiui, pereinant prie atsinaujinančiosios energijos ir energijos gamybos savo reikmėms. Be to, 39 proc. respondentų sutiktų už energiją mokėti daugiau, jeigu ji būtų gaminama iš tvarių šaltinių. Svarbu ir tai, kad dauguma apklaustųjų nurodė, kad dėl tvarumo tikslų yra pasirengę patys toliau keisti savo gyvenseną ir įpročius, mažinti savo poveikį aplinkai bei sąskaitas už energiją.
„Tyrimas leidžia išskirti atskiras vartotojų grupes. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse maždaug trečdalis (29 proc.) vartotojų yra žaliosios energijos entuziastai, kurie sąmoningai renkasi klimatui draugiškas energijos alternatyvas ir yra atviri investicijoms į atsinaujinančią energetiką. Dar 27 proc. vartotojų yra tvariai gaminamos energijos sąjungininkai – jie pritaria perėjimui prie aplinkai draugiškos energijos rūšių ir nori mažinti tiek suvartojamos energijos kiekį, tiek išlaidas. Panaši dalis – 28 proc. – vartotojų būtų naujokai – t. y. tie, kurie šioje srityje žengia pirmuosius žingsnius, menkai domisi energetika, bet nori paprastų sprendimų“, – apibendrina L. Dičpetris.
Likusieji 17 proc. respondentų, „EY“ tyrimo duomenimis, šiuo metu skeptiškai žvelgia į tvarumo pažangą energetikoje, tačiau nurodo, kad jiems svarbi energetinė nepriklausomybė arba didesnis patogumas.
Skaitmeninių įrankių poreikis auga
„EY“ duomenys rodo, kad vartotojai nori matyti savo energijos vartojimą, kainas ir jų svyravimus, patiriamas išlaidas patogiu būdu skaitmeninėje erdvėje: 57 proc. respondentų tai norėtų daryti realiu laiku savo išmaniajame telefone arba interneto svetainėje. Taip pat vartotojai vertina galimybę skaitmeniniu būdu valdyti mokėjimus, rinktis paslaugas ir jas lyginti.
Tyrimas atskleidė, kad 58 proc. respondentų pirmenybę teikia skaitmeniniams kanalams, kuriais norėtų gauti informaciją apie energijos vartojimą. Likti prie tradicinių – skambučių centro ir pašto – kanalų sutiktų tik kas penktas (21 proc.) apklaustasis.
L. Dičpetrio teigimu, aiškiai ir suprantamai pateikta informacija pastaraisiais metais vartotojams tapo labai svarbi, nes elektros rinkos liberalizavimas ES vartotojams buvo didelis išbandymas, kurį dar labiau apsunkino stiprūs energijos kainų svyravimai pastaruoju metu.
Atliekant „EY Energy Transition Consumer Insights“ tyrimą per pastaruosius dvejus metus buvo apklausta 70 tūkst. galutinių energijos vartotojų 18-oje išsivysčiusių šalių skirtinguose žemynuose: Portugalijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Airijoje, Italijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje ir kt. Apklausose dalyvavo ir tie vartotojai, kurie moka sąskaitas už energiją, ir namų ūkių nariai, kurie vartoja energiją, bet nėra atsakingi už apmokėjimą.
