„Kalbame apie atvejus, kai yra pagrįstų duomenų apie galimus mokestinius pažeidimus ir realią žalos biudžetui riziką. Arba kai įmonė sąmoningai arba sistemingai trukdo VMI atlikti savo darbą. Toks elgesys negali būti toleruojamas. Suprantame, kad tai yra labai griežta priemonė, tad labai svarbu, kad sprendimą priimtų ne pati VMI, o teismas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Kvaraciejus.
Kaip rašė BNS, parlamentas ėmesi svarsyti Vyriausybės siūlymą nuo 2027 metų gegužės leisti VMI prašyti teismo laikinai apriboti įmonės veiklą, jeigu ji darys mokestinius pažeidimus, kurių galima žala siektų ne mažiau kaip 400 bazinių socialinių išmokų (BSI), arba 31,2 tūkst. eurų (nuo kitų metų BSI padidės iki 78 eurų).
Įmonei apsunkinus ar padarius neįmanomą jos patikrinimą, neteikiant informacijos ir darant pažeidimus, teismas per tris dienas turėtų nutarti, kokia apimtimi ir kokiam laikui (bet ne ilgiau nei 180 dienų) jos veikla apribojama.
K. Kvaraciejaus teigimu, poveikio priemonė neliestų sąžiningų verslų: „Kalbame apie tuos, kurie tūno šešėlyje ir kuriuos reikia išskaidrinti.“
Anot viceministro, taip siūloma kovoti su 13 proc. siekiančiu PVM atotrūkiu, kurį sumažinus bent vienu procentiniu punktu valstybė iš šešėlio ištrauktų apie 70 mln. eurų kasmet.
Darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Agnė Pimpytė savo ruožtu pabrėžė, kad su laikinu veiklos apribojimu tikrai susidurtų ne tik piktybiškai mokesčių nemokantys verslai.
„Šitas sustabdymas galbūt svarstytinas kaip instrumentas, bet tikrai ne tokiomis sąlygomis, kokiomis aprašyta“, – LRT radijui sakė A. Pimpytė.
Jos teigimu, siūlomi kriterijai, pagal kuriuos VMI galėtų kreiptis į teismą, yra „gana išplaukę“, bendro pobūdžio.
„Tokie, kaip „sudarė kliūtis mokesčių administratoriui atlikti kontrolės procedūrą“. Kas galėtų būti tas kliudymas – pavyzdžiui, įmonė pakeitė adresą, neinformavo mokesčių administratoriaus, jis išsiuntė laišką, kuris grįžo atgal. Formaliai tai kliudymas, tad pagal tokį projektą, koks siūlomas, galima kreiptis į teismą“, – aiškino A. Pimpytė.
„Tokiu atveju įmonė kuri puikiai vykdo veiklą, moka mokesčius, laiku neinformuodama apie adreso pasikeitimą, formaliai sudaro kliūtis (...), papuola į sąrašą tokių visai galimų subjektų, dėl kurių galima eiti į teismą“, – pridūrė ji.
Parlamentas spalio pabaigoje priėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už mokesčių vengimą išplečiant nepatikimų mokesčių mokėtojų kriterijus ir įteisinant naujas poveikio priemones, pavyzdžiui, laikiną veiklos apribojimą.
Pakeitimai taip pat numato, jog įmonei nepašalinus veiklos ribojimų priežasčių, VMI galėtų teismo prašyti terminą pratęsti dar 180 dienų. Jeigu ir per tą laiką ji nepašalintų pažeidimų, VMI inicijuotų jos likvidavimą.
Pataisomis taip pat siūloma išplėsti nepatikimo mokesčių mokėtojo kriterijus įtraukiant mokesčių vengimo, slėpimo atvejus, tarptautinių sankcijų pažeidimus bei pažeidimus, susijusius su ES fondų lėšų naudojimu.
Kaip teigė finansų ministras Taurimas Valys, VMI skaičiavimais, sugriežtinus tvarką į biudžetą būtų galima surinkti papildomai beveik 200 mln. eurų.
