Naujienų portalas tv3.lt primena, kokių reikalavimų gyventojai privalo laikytis kūrendami ugnį, ir atkreipia dėmesį į atvejus, kai šios taisyklės būna ignoruojamos.
Kai kurie gyventojai negali kepti maisto savo kieme
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) dalijasi, kad 2026 m. (iki kovo 18 d.) Lietuvoje jau buvo užfiksuoti 2 023 gaisrai. Tuo metu 2025 m. jų buvo 7 949, o 2024 m. – 7 667.
PAGD pažymi, kad dėl žmonių nesaugaus elgesio su ugnimi (pavyzdžiui, neatsargus naudojimasis šašlykinėmis ir pan.) 2026 m. jau kilo 223 gaisrai.
2025 m. dėl tokių priežasčių kilusių gaisrų buvo 1 401, 0 2024 m. – 1 370.
Anot PAGD specialistų, daugiausia nelaimių nutinka, kai gyventojai kūrena kepsnines ar šašlykines ir nesilaiko saugaus atstumo nuo ugnies židinio.
„Kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų“, – nurodė PAGD atstovai.
Paprastai tariant, turint itin nedidelį sklypą prie namo ar kotedžo, jame kepti maisto pagal taisykles negalima, jei liepsna prie pastato, tvorų, medžių ir kitų objektų yra arčiau nei per 6 metrus.
Pašnekovai pridūrė, kad yra ir išimčių. Pavyzdžiui, dujinius kepimo įrenginius leidžiama naudoti ir mažesniu atstumu nuo pastatų, laikantis gamintojo nurodymų.
Pasak departamento specialistų, kepsninių ir šašlykinių taip pat negalima kūrenti ir balkonuose, lodžijose, erkeliuose ar terasose, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai leidžia kepsninės / šašlykinės gamintojo instrukcija.
Dar griežtesni reikalavimai yra taikomi laužams. PAGD atstovai pabrėžia, kad juos kūrenti leidžiama tik tam numatytose laužavietėse ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ar degių medžiagų sandėliavimo vietų:
„Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai.“
PAGD priduria, kad taip pat yra draudžiama be priežiūros palikti besikūrenančias laužavietes – net ir smilkstančią ugniavietę yra būtina užgesinti.
Už pažeidimus – baudos iki 600 eurų
PAGD atstovai jau anksčiau yra minėję, kad pasitaiko atvejų, kai dėl šašlykinių ar kepsninių užsidegė tujos, pašiūrė ar malkinė, namo stogas, žolė, šiltnamis ar miškas.
Pavyzdžiui, Prienų rajone, vyrui bandant užkurti šašlykinę su benzinu, sprogo benzino talpa ir užsidegė šalia esančio ūkinio pastato siena.
Vienas iš rimtesnių įvykių sostinėje buvo užfiksuotas, kai moteris kieme kūreno šašlykinę, nuo jos aukšta liepsna užsidegė krūmai, nuo jų – medinė pašiūrė, stogas. Dėl to sudegė visas pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, malkos.
Šilutės rajone nuosavo namo kieme vyras kūreno šašlykinę, po to žarijas supylė prie augančių tujų, dėl ko šios užsidegė.
Panašus atvejis buvo ir Šakių rajone, kai asmuo šašlykinėje degino augalinės kilmės atliekas, dėl ko užsidegė tujų gyvatvorė.
Joniškio rajone gyventojui kūrenant šašlykinę ugnis pagavo bakelį su benzinu, dėl ko užsidegė ir bakelis, ir prie namo sienos augantis vijoklis. Saugūs atstumai nebuvo išlaikyti.
Taip pat, anot departamento atstovų, pasitaiko nemažai atvejų, kai pagal pranešimus atvykę ugniagesiai rado be priežiūros paliktas besikūrenančias ar tinkamai neužgesintas šašlykines, kepsnines ar laužus, buvo nesilaikoma saugių atstumų. Tad jie buvo kaipmat užgesinti.
PAGD specialistai primena, kad šių priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus asmenims gresia baudos nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų.
Jei dėl pažeidimo kyla gaisras ar sprogimas, asmenims jau gresia bauda nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.
Gali nubausti už degiojo skysčio naudojimą?
Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos direktorius Kęstutis Velikianecas pastebi, kad dažniausiai gaisrai kyla per išeigines, nes žmonės labiau atsipalaiduoja, dažniau laiką leidžia gamtoje, sodybose, būna neatsargūs su rūkymu, deginimu, kūrenimu:
„Jei dar pavartoja velnio lašų, tai tada būna tragiškiau. Kai socialios šeimos gauna išmokas, pašalpas, tai tada irgi padaugėja tomis dienomis gaisrų, nes žmonės atsipalaiduoja.“
Priešgaisrinės apsaugos specialistai paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač – atviroje vietoje. Jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ir laužų geriau nekūrenti:
„Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“
PAGD atkreipia dėmesį ir degiojo skysčio naudojimą – jo negalima pilti ugnį, o naudoti būtent taip, kaip nurodyta instrukcijose.
Kai kuriuos skysčius reikia užpilti ir palaukti, kol įsigers, su kitais galima kurti iš naujo: „Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis.“
Už durpynų ir durpingų pievų deginimą gresia 90–230 eurų baudos. O pastebėjus tokį gaisrą ir nesiėmus apsaugos priemonių gresia 60–120 eurų bauda.
