Tiesa, sveikatos apsaugos ministrė viešai jau užsiminė, kad cukraus mokestis ateityje galėtų apimti ir daugiau saldėsių, net tik limonadą, mat besaikis tokių produktų vartojimas sukelia dideles sveikatos problemas.
Prieš saldžius gėrimus nusiteikę ne tik kai kurie gyventojai, bet ir valdžios atstovai. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė beda pirštu į didžiulę problemą – besaikį saldžių gėrimų vartojimą ir sveikatos bėdas.
„Ir vaikai, ir bendrai gyventojai – tiek vyrai, tiek moterys – turi ir antsvorį, ir nutukimą, ir diabetą. Pirmiausia rizikos šitų veiksnių valdymui mes ir bandome apriboti cukraus vartojimą“, – sakė ministrė.
Valdantieji Seime jau įregistravo projektą, pagal kurį litras saldaus gėrimo parduotuvėje pabrangtų iki 30 centų. Kuo daugiau cukraus, tuo mokestis būtų didesnis.
Finansų ministerija anksčiau siūlė kitokį mokesčio variantą, kuris litrą saldaus limonado pabrangintų iki 25 centų.
Kalbintų žmonių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria:
„Sunku pasakyti. Kas gėrė, tas gers. Kam skanu, tas ras nusipirkti. Gal kiek mažiau suvartos.“
„Gal ir gerai, kad pabrangins. Tas cukrus nelabai tos sveikatos ir priduoda. Per daug cukraus negerai.“
„Kas pirko, tas pirks. Kas gėrė, tas ir gers.“
„Jeigu išgelbės mus nuo karo, tegul brangina ir duoda tuos centus pabrangusius, kad apsaugotų mus.“
„Tai yra neteisingas mokestis ir jo nereikia. Pirmoje eilėje, tai yra diskriminacinis mokestis, kuris taiko į vieną kategoriją – gaiviųjų gėrimų kategoriją“, – sakė Eckes-Granini Baltic rinkodaros direktorius Vidas Komparskas.
Mano, kad gėrimus pirks svetur
Gėrimų gamintojai mano, kad toks mokestis nėra protingas, nes per saldžius gėrimus gyventojai esą gauna tik nedidelę dalį viso suvartojamo cukraus.
„Iš šios kategorijos suvartojamas cukrus sudaro tik 3,9 procentų viso suvartojamo cukraus Lietuvoje. Šis kiekis, ši procentinė dalis sumažėjo per 10 metų nuo 4,8 procentų. Todėl tikrai būtų neteisinga kreipti visą dėmesį į šitą kategoriją prisidengiant tuo, kad norime sumažinti cukraus vartojimą“, – kalbėjo V. Komparskas.
„Lietuviai ir Baltijos šalys yra mažiausiai per gėrimus suvartojantys cukraus Europoje, tuo tarpu vokiečiai, kurie 2-3 kartus dažniau vartoja gazuotus, cukruotus gėrimus, neturi jokio mokesčio“, – antrino ekonomistas Marius Dubnikovas.
Verslas priduria, kad pirkėjai dažniau gaiviųjų gėrimų ieškos užsienyje, pavyzdžiui, Lenkijoje. O džiaugsis tie gamintojai, kurių gėrimams mokestis nebus taikomas.
„Valstybėje, kur buvo įvestis cukraus mokestis, dalis vartotojų pasirinko kitas kategorijas, tame tarpe ir pieno kokteilių ar jogurtų, kurie dažnu atveju yra netgi saldesni nei gaivieji gėrimai“, – tikino V. Komparskas.
„Didelės įtakos rinkai ir verslams tikrai neturės, tačiau bus labai svarbi edukacinė prevencinė priemonė, keičianti vaikų paauglių elgseną nesirinkti saldžių gazuotų gėrimų“, – įsitikinusi ministrė M. Jakubauskienė.
Akys krypsta ir į kitus saldėsius
Pasak mitybos eksperto Rimanto Stuko, cukraus reikia vartoti mažiau, tačiau įvedant tokį mokestį negalima ignoruoti ir kitų maisto produktų, per kuriuos gyventojai gauna daugiau cukraus nei per vaisvandenius.
„Jeigu mes pažiūrėtume vien tik į gaiviuosius gėrimus, kurių sudėtyje yra cukraus, tai tyrimai rodo, kad jų vartojimas netgi mažėja. Reikėtų kalbėti apie visus maisto produktus, kurių sudėtyje yra cukraus. Įvairūs pyragaičiai, konditerijos gaminiai“, – sakė ekspertas.
Sveikatos apsaugos ministrė Seime per Vyriausybės valandą užsiminė, kad valdžios akys krypsta ir į kitus saldėsius.
„Jeigu tik Vyriausybė ir Seimas palaikytų, tai mes tikrai sveikatos labui galėtume imtis ir drąsesnių iniciatyvų. <...> Tačiau šiuo metu kalbame tik apie saldžiuosius, gazuotus gėrimus“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Iš cukraus mokesčio valdžia tikisi surinkti apie 25 milijonus eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
