Vienas pavyzdžių - graikiškas alyvuogių aliejus. Vietos ūkininkai patiria didelių gamybos ir transportavimo išlaidų, be to, jie neturi nuolatinių realizavimo kanalų. Todėl, nors jų produkcijos kokybė aukšta, gamintojai priversti pardavinėti ją pusdykiu - po 1,70 euro už litrą, rašo "Deutsche Welle".
Tuo tarpu šią produkciją neretai superka italai, kurie deda graikišką produktą į savo nuosavą produkciją ir parduoda Europos Sąjungoje už penkis kartus didesnę kainą (po 9 eurus už litrą).
Pakeisti situaciją gali tik patys graikai. Jie turi liautis gyventi iš valstybinių subsidijų ir ES dotacijų ir vėl imtis savo žemių kultivavimo, ragina alyvuogių aliejaus pilstymo įmonės Lesbos saloje savininkas Konstantinas Protulis.
Jis pasakoja jau sudaręs sutartis su šimtais vietinių ūkininkų, kurie įsipareigojo lankyti kvalifikacijos kėlimo seminarus, taikyti konkrečius gamybos metodus ir laikytis sutartų kokybės standartų, o vienas iš jų - nenaudoti pesticidų. Laikantis šių taisyklių, alyvuogių aliejus, gaminamas Lesbos saloje, yra geresnės kokybės ir dėl to atsiranda naujų jo realizavimo galimybių.
Pasak K. Protulio, jam pavyko pasiekti nedidelių, bet reguliarų užsakymų Vokietijoje, kur jo pagamintą produkciją perka keli prabangūs restoranai. Bet norint pardavinėti aliejų didesniais kiekiais, pavyzdžiui, prekybos centrams, būtinos visiškai kitos gamybos apimtys. Tuo tikslu Graikijos gamintojai turi steigti stambius realizavimo susivienijimus, kurie vidutinėje perspektyvoje galėtų užtikrinti sutartyse numatytą produkcijos kiekį ir kokybę.
