Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių. Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m.
2013 m. PEF konkurencingumo tyrimo duomenimis, penkerius metus lydere pagal Bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) išlieka Šveicarija. Antrą bei trečią vietas išlaikė Singapūras bei Suomija.
Tuo tarpu Vokietija ir JAV per metus pakilo dviem pozicijomis į viršų ir atitinkamai užėmė ketvirtą bei penktą vietas.
Likusias pirmojo dešimtuko pozicijas dalijosi Švedija, Honkongas, Nyderlandai, Japonija ir Jungtinė Karalystė.
Lietuva pagal BKI buvo 48 (2012 m. – 45), Estija pakilo iš 34 į 32, o Latvija – iš 55 į 52. Tarp visų BRIC valstybių vienintelei Rusijai pavyko pagerinti pernykštį rezultatą ir pakilti į 64 vietą. Kinija išlaikė 29 poziciją, o Brazilija smuktelėjo aštuoniais laipteliais ir užėmė 56 vietą. Indija nukrito viena pozicija žemyn iki 60 vietos.
Itin dideliu šuoliu pasižymėjo Indonezija, sugebėjusi iš 50 vietos pakilti į 38 poziciją.
Lietuva per vienerius metus neteko trijų pozicijų ir konkurencingumo reitinge užėmė 48 vietą. Savo ruožtu Latvija pagerino reitingą ir iš 55 pozicijos pakilo į 52 vietą. Estija iš 34 vietos kilo iki 31 reitingo laiptelio.
Tuo tarpu Lenkija smuktelėjo iš 41 į 42 poziciją.
Iš visų Europos Sąjungos valstybių konkurencingumo kovoje Lietuvai pavyko nurungti Italiją, Graikija, Kroatiją, Slovėniją, Vengriją, Slovakiją, Rumuniją, Bulgariją ir Kiprą.
Tyrėjai vertino tokius valstybių pasiekimus kaip infrastruktūra, mokslo sistema, sveikatos apsauga, darbo rinka, finansų rinka, technologinė pažanga, bei inovacijos. Iš viso buvo atsižvelgta į 12 kriterijų.
Lietuvos reitingo nuosmukį lėmė prastesni pasiekimai infrastruktūros, sveikatos apsaugos, pradinio mokslo, aukštojo mokslo, darbo rinkos, technologinės pažangos, rinkos dydžio ir inovacijų srityse.
Likusius keturis kriterijus Lietuvai pavyko pagerinti.
Aplenkė ir latviai
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2013 m., kaip ir praėjusiais metais, pirmą vietą užėmė Singapūras. Antroje vietoje – Honkongas. Trečioje – Šveicarija.
Lietuva pagal šį subindeksą iš 49 vietos pakilo į 43, Latvija – iš 54 į 40 vietą. Estija pasiliko toje pačioje 26 vietoje. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros (2013 m. – 41, 2012 m. – 40 vieta) ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo (2013 m. – 50, 2012 m. – 39 vieta) sritys, prasčiausiai – institucinė (2013 m. – 61, 2012 m. – 60 vieta) bei makroekonominė (2013 m. – 58, 2012 m. – 75 vieta) aplinka.
Finansų rinka stagnacijoje
Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, JAV užėmė pirmą vietą, nustūmusi į antrą vietą kelis metus pirmavusį Singapūrą, trečioje – Honkongas, ketvirtoje – Jungtinė Karalystė.
Lietuva pagal šio indekso vertinimus nusileido viena pakopa žemyn – iš 46 į 47 vietą. Latvija pakilo septyniomis pakopomis aukštyn ir užėmė 41 vietą. Estija, pakilusi viena pakopa aukštyn, užėmė 30 vietą. Kaip ir ankstesniais metais, aukščiausiai vertinama Lietuvos aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sritis – jai skirta 27 vieta (2012 m. – 26) ir technologinė parengtis – 35 vieta (2012 m. – 33). Prasčiausiai vertinama Lietuvos finansų rinkos plėtra – 87 vieta (2012 m. – 87) ir rinkos dydis – 78 vieta (2012 m. – 74).
Inovacijų šalyje daugėja
Pagal inovacijų ir verslo lankstumą 2013 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo Suomija, aplenkusi šioje vietoje buvusią Japoniją. Daug metų pirmavusi JAV 2013 m. užėmė šeštą vietą. Lietuva pagal šį subindeksą iš 47 vietos pakilo į 44 vietą, Latvija, kaip ir 2012 m., užėmė 68 vietą, o Estija nusileido 2 pakopomis žemyn ir liko 35 vietoje.
PEF leidinyje Lietuva gerai įvertinta pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (jai teko 7 vieta), tiesiogines užsienio investicijas (toliau TUI) ir technologijų diegimą (9), moterų užimtumą (10 vieta), ŽIV ir AIDS ligų prevenciją (11), darbo užmokestį ir našumą (14), matematikos ir gamtos mokslų švietimo kokybę (16), importo dalį BVP (17), judriojo ryšio abonentų skaičių (19), eksporto dalį BVP (19), geležinkelių infrastruktūros kokybę (21), galimybę naudotis internetu mokyklose (23), verslo išlaidas terorizmo prevencijai (23), turinčių aukštąjį išsilavinimą gyventojų skaičių (24), pradinio išsilavinimo kokybę (26), verslo indėlį į ŽIV ir AIDS ligų prevenciją (27), mokslo ir gamybos darbuotojų bendradarbiavimą (28), mokslinių institucijų veiklos kokybę (32) ir kelių kokybę (34).
Nesugeba pritraukti specialistų
Žemiausias vietas tarp 148 pasaulio šalių Lietuva užima pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (135), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktiką (130), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (127), mokesčių poveikį skatinimui dirbti (120), mokesčių poveikį investavimui skatinti (114), atleidimo iš darbo išlaidas (111), verslo įtaką TUI valdymui (111), bankų patikimumą (111), įmonių klasterių išvystymo lygį (109), valstybės viešuosius pirkimus, skatinančius inovacijas (109), ir valdžios reguliavimo naštą (107).
2013–2014 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 17,2 procento Lietuvos verslininkų pažymėjo atsakymą „neefektyviai dirbanti vyriausybinė biurokratija“. Antrą ir trečią vietas pagal populiarumą užėmė atsakymai „mokesčių dydis“ ir „darbo jėgos mažinimas“ – atitinkamai 13,1 ir 13 procentų, ketvirtoje liko atsakymas „mokesčių reguliavimas“, kurį pasirinko 11,1 procentų apklaustų Lietuvos verslininkų.
